Įstatymo pataisa neleis įsigyti daugiau nei 1500 ha miško

Vilnius

Pixebay.com | Larisa-K nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

40131

Siūloma nustatyti, kad vieno fizinio ar juridinio asmens galimas įsigyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 1500 ha.

Tai siūlančią Miškų įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika kartu su kitais Seimo „valstiečių“ frakcijos nariais.

„Projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams. (...) Konstitucijos 54 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai ir atkuriami bei gausinami, užtikrinta aplinkos, augalijos ir gyvūnijos įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių, kultūrinių vertybių apsauga ir jų harmoninga sąveika. Tuo tikslu būtina riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus“, - sako projekto rengimą inicijavęs Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Pagal siūlomą projektą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

Miškų įstatyme siūloma numatyti, kad „asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą sutikimą“.

Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.

Pagal įstatymo pakeitimo projektą, susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

Projektas numato, kad susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalės užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šį įstatymą.

Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitiks Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje privalės nurodyti lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtins aplinkos ministras. Siūloma numatyti, kad asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant įstatyme nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju siūloma, kad valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

Miškų įstatymo pataisas teikia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt