PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Birželio 21 d. 14:40

Įstatymo pataisa neleis įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


42445

Seimas pradėjo svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos pristatytas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus.

Pagal teikiamas naujas nuostatas, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. ha.

„Siūlome 1,5 tūkst. hektarų plotą ir manome, kad iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kubinių metrų medienos, tai yra tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, šeima iš to kiekio galėtų išgyventi ir tai neišdarkytų bendro vaizdo, būtų ūkiškai tvarkoma, būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų“, - pristatydamas teisės akto pakeitimus kalbėjo K. Mažeika.

Po pateikimo už projektą balsavo 86 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 10 parlamentarų. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.

Miškų įstatyme siūloma numatyti, kad „asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą sutikimą“.

Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.

Pagal įstatymo pakeitimo projektą, susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

Projektas numato, kad susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalės užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šį įstatymą.

Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitiks Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje privalės nurodyti lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtins aplinkos ministras. Siūloma numatyti, kad asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant įstatyme nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju siūloma, kad valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

Miškų įstatymo pataisas teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.

ELTA