Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Seimas / Etaplius archyvas
EtapliusŠaltinis: BNS
Už atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas šią savaitę balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 16, 14 Seimo narių susilaikė, nurodoma Seimo Spaudos tarnybos pranešime.
Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.
Projekto iniciatorės, Seimo vicepirmininkės Daivos Žebelienės teigimu, siekiama valstybės tarnyboje išlaikyti kompetentingus ir kvalifikuotus asmenis, kurie dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos struktūrinių ar kitokių pokyčių buvo atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų, taip pat susigrąžinti viešajame ar privačiame sektoriuje kompetencijas patobulinusius buvusius tarnautojus.
„Įstatymo projektu siūlomi keli valstybės tarnybos reglamentavimo pakeitimai, kurie prisidėtų prie valstybės tarnybos patrauklumo didinimo ir kompetentingų buvusių valstybės tarnautojų grįžimo į valstybės tarnybą“, – tvirtino ji.
Pagal projektą, teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą turėtų asmenys, kurie iš valstybės tarnybos pasitraukė savo noru arba buvo atleisti panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Jie tai padaryti galėtų per dvejus metus nuo atsistatydinimo ar atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų.
Tokie asmenys galėtų grįžti į eitas pareigas, o nesant tokiai galimybei, – į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas bet kurioje valstybės, savivaldybės institucijoje bei įstaigoje.
D. Žebelienės teigimu, po valstybės tarnybos reformos institucijose susiklostė labai įvairi praktika: vienose analogiškos funkcijos priskirtos valstybės tarnautojo pareigybei, kitose – darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
Pagal pernai įsigaliojusį naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose sudarytos komisijos turėjo įvertinti valstybės tarnautojų pareigybes, ir tas, kurios nevykdo viešojo administravimo bei neatitinka valstybės tarnautojo apibrėžimo, nuo sausio 1 dienos panaikinti. Su tokiais darbuotojais turėjo būti sudarytos paprastos darbo sutartys.
Vos pradėjęs darbą šios kadencijos Seimas minėtos įstatymo normos galiojimą sustabdė iki 2026 metų sausio 1 dienos, tačiau dalis įstaigų jau buvo „ištarnybinusios“ darbuotojus.
D. Žebelienės pateiktame projekte taip pat siūloma tikslinti priemokų apskaičiavimo tvarką. Anot jo, priemokos už pavadavimą, papildomų užduočių atlikimą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą valstybės tarnautojams turėtų būti skaičiuojamos nuo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Dabar priemokų dydis nustatomas tik skaičiuojant nuo pareiginės algos.
„Tokiu būdu ilgiau dirbantys valstybės tarnyboje būtų labiau skatinami prisiimant papildomas užduotis ar pavaduoti kitus valstybės tarnautojus“, – sakė D. Žebelienė.