Iššūkis sostinei: Utena ieško L taško

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

54177

757-ojo gimtadienio metu Utena oficialiai buvo paskelbta Lietuvos L tašku. Tai padarė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, kurio ir paprašėme atsakyti į keletą klausimų.

Gerbiamas mere. Kodėl taškas? Ar tai bandymas mėgdžioti sostinę?

Jokia paslaptis, kad norėdamas tobulėti privalai lygiuotis į stipresnį. Šis principas veiksmingas visose – net ir miesto įvaizdžio formavimo – srityse.

Taigi, kuo mes prastesni už sostinę, kuri neseniai pasiskelbė Europos G tašku?

O kodėl būtent L taškas?

Manau, kad G ir L taškų „dvikovoje" mes esame pranašesni, kadangi galime aiškiau pagrįsti, kodėl Utena yra Lietuvos L taškas. Sulyginkime Vilniaus ir Utenos miestų herbus. Utenos herbe – pasaga, simbolizuojanti laimę. Tuo tarpu sostinės herbe net su galingiausiu mikroskopu jokio G taško neįžiūrėsi.

Be to – ir tai yra svarbiausia – patys uteniškiai, 2013 m. dalyvaudami tarptautiniame socialiniame projekte „Laimės barometras", apsiskelbė esantys laimingiausi Lietuvoje. Toks vietos valdžiai netikėtas uteniškių apsisprendimas daug prisidėjo prie to, kad tais pačiais metais Utena Pietų Kinijoje laimėjo konkursą tarp pasaulio miestų, kuriuose gera gyventi ir kuriuose bendruomenės jaučiasi laimingos. To padaryti iki šiandien dar nepavyko nė vienam kitam Baltijos šalių miestui.

Vadinasi, ne Utenos valdžia, o Utenos žmonės nurodė, kokia kryptimi turi būti formuojamas miesto įvaizdis?

Taip. Ir tai labai sveikintinas bei gerbtinas atvejis. Man liko lengviausias darbas – pirmą kartą oficialiai iš tribūnos paskelbti, kad Utena yra L taškas, t. y. laimės ir laimingų žmonių miestas.

Gal galėtumėte įvardinti bent vieną priežastį, suteikusią progą uteniškiams pasijusti laimingiausiais Lietuvoje?

Negaliu įlįsti į savo gimtojo miesto žmonių galvas ir širdis. Laimė yra sunkiai nuspėjamas ir sunkiai prognozuojamas dalykas, todėl jos priežasčių paieškos kartais gali būti panašios į viduramžių mokslininkų pastangas surasti žmogaus sielą skrodžiant lavonus.

Aišku, gaila, kad mes iki šiolei neatlikome sociologinių tyrimų, bandydami išsiaiškinti, kur ta bendruomeninė, viešoji laimė „pakasta". Tiesa, berods Užsienio reikalų ministerijos apklausos, atliktos 2014 m., duomenimis, uteniškiai geriausiai iš visų šalies gyventojų įvertino pokyčius, kurie vyksta įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Galbūt tai viena iš priežasčių. Kita galima priežastis – tvirtai ant kojų stovinčios Utenos verslo ir pramonės įmonės: Utena yra miestas, kuriame po Nepriklausomybės atkūrimo nebankrutavo nė viena pramonės gigantė. Galėčiau spėti ir trečiąją priežastį: tai Utenos valdžios stabilumas, suteikiantis progą neeikvoti energijos kėdžių perstumdymams ir užsiimti ilgalaikių darbų planavimu bei jų įgyvendinimu.

Utena garsėja savo pramone, parkais, gamta, fontanais, gyvenimo kokybe. Įgyvendinama žaliojo miesto strategija. Ne už kalnų tas laikas, kai mieste nebeliks gatvelių su žvyro danga. Ar to neužtrenka? Kam dar tas L taškas?

Aišku, mes didžiuojamės pramone, parkais, gamta, fontanais, gyvenimo kokybe. Tik ar maža kitų miestų, kurie galėtų pasigirti tuo pačiu? Mūsų miestui reikia savito veido, išskiriančio jį iš visų kitų miestų ir atkreipiančio į jį turistų ir investuotojų dėmesį. Kitaip tariant, mums reikia miesto įvaizdžio, kuris skatintų kurti naujas kultūros, sporto, turizmo tradicijas ir tokiu būdu prisidėti prie miesto gerovės.

Pasiskelbti laimės ir laimingų žmonių miestu – tai tik ilgo kelio pradžia. Kas toliau?

Per artimiausią pusmetį savivaldybės administracija turėtų parengti Utenos miesto įvaizdžio formavimo strategiją 2019–2024 metams. Strategijos rengėjams keliamas uždavinys: sukurti Utenos miesto identitetą ir aiškią, stiprią diferenciaciją miestų pozicionavime, t. y. išryškinti miesto stipriąsias puses, įvardinti miesto išskirtinumą, sukurti savitą, tik Utenai būdingą įvaizdį.

Tikiuosi, kad šios strategijos kūrime ir svarstyme aktyviai dalyvaus visi uteniškiai, kartu su vietos valdžia ieškodami atsakymų, ką dar reikia padaryti, kad Utenoje žmonės jaustųsi laimingi.

Sakykime, Laimės strategija bus parengta, bet ar neištiks jos įvairioms strategijos būdingas likimas – dūlėti stalčiuose?

Ne. Jau šiandien esame parengę ir įgyvendiname ne vieną strategiją, programą, tvarką ar aprašą, kurie taps sudėtine Laimės strategijos dalimi. Ką tik savivaldybės taryba patvirtino Ekonominės plėtros strategiją, kurios pagrindinis tikslas – įkurti Utenos pramonės parką. Prieš keletą mėnesių patvirtinome Nedarbo ir emigracijos mažinimo programą bei Finansinės paskatos jaunai šeimai aprašą, kuriame be visų kitų gražių dalykų yra numatyta ir finansinė parama jaunoms šeimoms, nuomojančioms arba įsigyjančioms būstą Utenoje, ir t. t.

Esate Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Teko girdėti, kad rašote ne tik eilėraščius, bet ir linksmus aforizmus. Gal vieną kitą apie laimę....

Prašom: ne turtuose vargšų laimė.

Draugą nelaimėje iš jo laimingų akių pažinsi.

Vyras, sulaukęs šešiasdešimties, gali sakyti, kad yra laimingas be galo.

Piliečių laimė – mokėti mokesčius ir rinkti valdžią, kuri žada dar daugiau laimės.

Katinui kiekvienas sugautas paukštis yra Laimė.

Tiesiausias kelias į laimę paprastai būna uždarytas remontui.

Visi vyrai veda moteris į laimę, bet ne visi jas veda.

Vienas laimingas sugadina nuotaiką daugeliui.

Laimė, kuri turi veidą, yra meilė.

– Ačiū už pokalbį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt