PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2020 m. Birželio 1 d. 11:21

Išskirtinis interviu iš Romos: Ko nežinome apie karantiną Italijoje?

Pasaulis

Asmeninio archyvo nuotrauka

Mindaugas JonušasŠaltinis: Etaplius.lt


132848

Garsusis XIX-ojo amžiaus italų kompozitorius Džiuzepė Verdis apie savo tėvynę nepasididžiavo prabilti šiais skambiais žodžiais: „Galite turėti visą visatą, jei paliksite man Italiją“. Iš tikrųjų kyla klausimas, kuo ši valstybė tokia ypatinga, kad priverčia ją mylėti joje gimusius, trokšti aplankyti joje nebuvusius, sugrįžti tuos, kurie nors kartą matė jos gamtos grožį, ragavo virtuvės šedevrų, mėgavosi kultūra. Italija visoje Europoje, o ir visame pasaulyje garsėja kultūrinio palikimo turtingumu, išskirtine senovės dvasia, turistus vilioja menu ir gardžiais valgiais.

20191205-160952.jpg

20200504-131936.jpg

20200208-103412.jpg

Ieva, ko ne prieš dešimtmetį išvykusi į šią šalį, kaip ji pati teigia nemokėjo net Italų kalbos, tačiau gide Romoje dirbanti moteris atvira - ši šalis ją pakerėjo. Šiandien Ieva ryžosi papasakoti, kaip šiuo nelengvu laiku gyvena Italija ir koks buvo tikrasis pandemijos veidas joje. Apie nematytą Italijos grožį, atsiradimo šioje šalyje priežastis, teikdama naudingus patarimus turistams Ieva prabilo mūsų skaitytojams.

Kaip apsigyvenote Romoje ir kuo jus pavergė Italija?
- 2010 m., dar kai buvau studentė ir dirbdavau vasaros sezono metu, baigiantis vasarai, viena lietuvių šeima man pasiūlė padirbėti aukle Italijoje. Iš pradžių dvejojau, nes buvo paskutiniai studijų metai Universitete, nemokėjau kalbos, bet galiausiai pavyko viską suderinti ir išvykau į Italiją.
Netikėtai, eksprontu Iš pradžių tik keliems mėnesiams, bet taip ir likau Italijoje. Pabaigiau mokslus, daug studijavau ir pakeičiau darbą, išmokau kalbą, po to atsirado mylimasis, sūnus. Turbūt nepavergė nieko, taip gavosi natūraliai, radau savo vietą po saule.

Ar šioje šalyje visada ir norėjote gyventi?
- Ne. Nors Klaipėdos Universitete baigiau Istorijos su archeologijos specializacija studijas ir Italija puikiai tinka tokiai specialybei, tačiau niekada nesvajojau vykti į Italiją net kaip turistė, tuo labiau ten gyventi. Visada galvojau, kad liksiu Lietuvoje, jei vyksiu į užsienį, tai tik trumpam ir į Austriją ar Vokietiją, bet šios šalys buvo tik „pravažiuotos", namais tapo Italija.

Esate gidė Romoje, kokių netikėtumų esate patyrusi?
- Tik malonių. Prisimenu kiekvieną savo turistą su nostalgija ir labai džiaugiuosi, kai jie grįžta į Italiją jau ne kaip turistai, o kaip draugai.

Koks tikrasis gyvenimas Italijoje, ko nežinome mes gyvenantis Lietuvoje?
- Lietuvoje jau yra pakankamai daug informacijos apie Italiją, lietuviai daug keliauja po šią šalį. Plius noriu iš karto pasakyti, kad vienaip gyvena Romos gyventojai, dar kitaip Venecijoje ir tt, tad nėra to „bendro" Italijos vaizdo.

Aš, kaip gyvenanti ir dirbanti Romoje, siūlau savo turistams apsilankyti pas mane namuose, demonstruoju jiems kaip gaminami itališki patiekalai, pakalbam plačiau ir apie patį gyvenimą Italijoje. Tai yra labai plati tema. Labai dažnai prie pokalbių su turistais prisijungia ir mano draugas Andrea, juk jis italas, kas geriau papasakos apie Italiją, jei ne pats italas? Tokio pobūdžio ekskursijas organizuoju ir Venecijoje.

Ką šioje šalyje galima pamatyti netikėto?
- Italija mane visada žavėjo savo istorijos turtingumu – gali netikėtai užklysti į atokų kaimelį, kur nėra nei gyvos dvasios, vaikšto tik keli katinai po aikštę, o ten pamatai restauruojamą bažnytėlę, kurios viduje ant sienos puikiai išlikusi IV a. tapyba.

Italija yra įvairi valstybė, dėl to ir patraukli turizmo atžvilgiu – čia rasi viską – jūrą, kalnus, ežerus, senus miestelius, architektūrą, religiją, gerą orą, skanų maistą, gerą vyną ar dolce vita. Kiekvienam pagal poreikius.

Pandemija skaudžiai smogė Italijai, sakykite, kaip tai pakeitė jūsų gyvenimą ir kokia tikroji padėtis?
- Tiesą pasakius, viruso išplitimas Italijoje buvo netikėtas – gyveni normalų gyvenimą, o jau kitą dieną karantinas, tad reikėjo gan greitai pakeisti gyvenimo būdą. Tiesa, Romos mieste susirgimo atvejų buvo nelabai daug. Ir noriu pasidžiaugti, kad miesto gyventojai tikrai laikėsi karantino.

Naujasis mano gyvenimo būdas buvo labai paprastas – pirmadienį ir penktadienį apsipirkimas, kadangi reikėdavo stovėti eilėse, jis trukdavo apie 3 valandas. Visas kitas laikas užsiimant įvairia veikla praleistas namuose ir terasoje. Manau, taip gyveno dauguma italų, nes kur eisi, juk viskas buvo uždaryta.

Kaip sekėsi išgyventi nelengvą karantiną?
- Teoriškai karantinas neturėtų būti sunkus. Mano karantino „išgyvenime" buvo keli etapai.
Pirmą savaitę dar buvo daug reikalų – reikėjo pasiruošti darbui iš namų, apsipirkimas, buvo labai daug skambučių ir žinučių, tad laikas prabėgo greitai.

Antras etapas buvo namai – generalinė tvarka, trūkstamų baldų ir daiktų užsakymai, naujų erdvių atradimai ir tt. Trečio etapo metu prasidėjo kūryba, kuri be abejo pasireiškė daugiausia virtuvėje, gaminant įvairius patiekalus, Velykos.

Po to prasidėjo studijų, naujų projektų ir skaitymo etapas. Tada etapas „kiek dar galima ir kada viskas baigsis". Tada jau automatiškai pereini prie etapo, kad nebesėdi namuose ir pradedi susipažinti su savo kvartalu.

Kol galiausiai ateina išsvajota Fazė 2 – tuomet gauni vis daugiau galimybių grįžti į senas vėžes. Savo Facebook profilyje rašiau mini karantino dienoraštį. Taip ir išgyvenau.

Kokios nuotaikos dabar vyrauja Italijoje?
- Įvairios. Yra kam blogai, yra kam gerai. Bendrai Italija jau nebegyvena karantino nuotaikomis. Tiesa, visose viešose uždarose erdvėse turime būti su kaukėmis, dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo.

Žmonės kibo į darbus. Visos parduotuvės mano gyvename kvartale atsidarė. Aikštės pilnos vaikų, ledainės dirba kaip niekad gerai, miesto centras pilnas italų. Kol kas galime keliauti tik po savo regioną, bet sienos atsivers nuo birželio 3 d.

Kuo karantinas išmokė jus asmeniškai?
- Išmokė nieko nebeplanuoti, gyventi šia diena. Aš net laikrodžio nebesidedu. Kol kas. Ir aš asmeniškai nenorėčiau gyvenimo online.

Ką galite patarti norintiems keliauti į šią šalį?
- Visų pirmą, nekeliauti vasarą, nes karšta. Jei įmanoma, neapsistoti prie traukinių stočių (pvz Romoje vengti Termini stoties).
Valgyti tik vietose, kurios nėra turistinės. Bėgti kaip įmanoma toliau nuo tokių vietų, į kurias kviečia padavėjai.
Neskubėti. Italija reikia mėgautis. Geriau ilgesnės atostogos, negu bėgte per visus objektus.