Išsitirk, kokį vandenį geri!

Telšiai

Pexels.com nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

76945

Į šulinius, negilius gręžinius, vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl jo kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo ir priežiūros, netoliese vykdomos ūkinės veiklos. Nitratai ir nitritai dirvožemyje susidaro oksidinantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – organinių medžiagų bakterinis nitrifikavimas grandimi: amoniakas – nitritai – nitratai. Esminį poveikį prisotinant dirvožemį nitratais daro neorganinės azotinės trąšos, mėšlas bei srutos. Ypač vandens kokybė blogėja pavasarį ir rudenį. Po liūčių ar staigiai tirpstant sniegui upėse ir tvenkiniuose pakyla vandens lygis, apsemiamos sodybos, šuliniai, lauko tualetai. Jei šulinys senas, rentiniai nesandarūs, potvynio vanduo gali patekti ir į geriamąjį vandenį.

Vartotojai, laisvai ar su leidimais naudojantys vandens išteklius, apsirūpindami geriamuoju vandeniu privalo saugoti geriamojo vandens vandenvietes nuo teršimo. Šulinių ar versmių savininkams rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą metuose organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą. Būtina žinoti ir prisiminti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, ir kad virinant vandenį nitratai nesunaikinami, o priešingai, jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Apie vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Telšių departamento Plungės skyrius 2018 m. suorganizavo 28 šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, vandens tyrimus. 4 šachtinių šulinių vanduo pagal tirtus cheminius rodiklius neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų reikalavimų geriamam vandeniui (nitratai – 50 mg/l, nitritai – 0,5 mg/l). Visų šulinių vandenyje nustatytas padidėjęs nitratų kiekis (didžiausia koncentracija – 85 mg/l).

Šuliniai, kurių vandens tyrimai pagal tirtus cheminius rodiklius neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų geriamam vandeniui, yra Užbradumės k., Žemaičių Kalvarijos sen., Prūsalių k., Nausodžio sen., Kentų k., Platelių sen. ir Pakerų k., Babrungo sen. Visi šachtinių šulinių vandens vartotojai yra informuoti apie vandens tyrimų rezultatus, apie galimą pavojų sveikatai bei saugaus vandens ruošimo būdus. Taip pat informacija yra perduota asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, iš kurių gauti pranešimai apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurie maistui naudoja šulinio vandenį.

NVSC Telšių departamento Plungės skyriaus duomenimis, 2018 m. Plungės rajone nebuvo nustatyta apsinuodijimų nitritais ir nitratais atvejų.

NVSC Telšių departamentas, vykdydamas apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktiką, nemokamai organizuoja šachtinio šulinio vandens, kurį maistui naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti jį apie maisto gamybai naudojamą šachtinio šulinio vandenį. Šeimos gydytojas pateiks specialios formos pranešimą NVSC Telšių departamento Plungės skyriui, kurio specialistai nemokamai organizuos vandens mėginių paėmimą ir ištyrimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt