Įspėja: dėl klimato kaitos ekstremalūs orų reiškiniai stiprėja

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

180012

Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad 2020 m. ekstremalūs orų reiškiniai sukėlė 15000 mirčių ir 170 milijardų dolerių vertės ekonominius praradimus.

Audros, potvyniai ir sausros žmonėms ir aplinkai gali tapti katastrofiniais.

Kas yra ekstremalūs orų reiškiniai?

Ekstremalūs orai reiškia orų reiškinius, kurie yra reti vietovei ir laikui, kurioje jie vyksta, pavyzdžiui sniego audros Havajuose. Tai taip pat gali reikšti orus, kurie daro didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui smarkios audros ir sausros.

Pūgos, potvyniai, sausros, uraganai, tornadai ir karščio bangos yra ekstremalūs orų reiškiniai. Norint suprasti ar ekstremalūs orų reiškiniais kinta, ekspertai teigia, kad reikia suvokti, kad jie skiriasi priklausomai nuo orų reiškinio tipo.

Dr. Geert Jan van Oldenborgh, klimato mokslų ekspertas iš Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto, sakė: „Kai kurie orų reiškinių tipai, tokie kaip karščio bangos ir intensyvūs krituliai, tampa ekstremalesni. Kiti darosi mažiau ekstremalūs, pavyzdžiui, šalčio bangos. O daugelis jų patenka į vidurį: tam tikrose vietovėse sausros tampa ekstremalesnės, kitose – mažiau.“

Kokie įrodymai rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai tampa dažnesni?

Dr Michael Wehner, klimatologijos ekspertas iš JAV Lawrence Berkley Nacionalinės laboratorijos, sakė: „Kai kurie ekstremalių orų tipai jau tapo smarkesni dėl žmonių skatinamos klimato kaitos. Kiti ekstremalių orų tipai, manoma, taps intensyvesni klimatui šiltėjant, tačiau neabejotinų to įrodymų dar nebuvo rasta“.

Ekstremalių orų tipai, kurie jau stebėti kaip intensyvėjantys, yra karščio bangos, sausros ir ekstremalūs krituliai. Tuo tarpu sniego audros ir pūgos, tikėtina, taps retesnės ir mažiau smarkios.

Kitų ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip uraganai, tipų įrodymai turi daugiau niuansų. Mokslininkai tikisi intensyvesnių, didesnių ir ilgiau trunkančių audrų, tačiau bendrai mažesnio audrų skaičiaus. Šie didesni uraganai taip pat gali sukelti kur kas daugiau kritulių.

Anot Dr. Wehner: „Uraganai ir tropiniai ciklonai buvo plačiai ištirti ir nustatyta, kad jų metu iškrenta daugiau kritulių, nei jų būtų buvę, jei žmonės netrikdytų klimato sistemos... Nors išaugęs uraganų kritulių kiekis yra gerai išsiaiškintas, tačiau taip pat tikimasi ir išaugusio intensyvių uraganų vėjų greičio. Vis dėlto, šie prognozuojami ekstremalūs vėjų greičio padidėjimai dar nėra nustatyti dėl signalo ir triukšmo problemų“.

Kai kurias ekstremalių orų formas yra taip sunku matuoti, kad nėra įmanoma užtikrintai teigti, ar jos tampa intensyvesnės ar ne.

Profesorius Kevin Trenberth, atmosferos mokslininkas, šiuo klausimu išskyrė svarbų skirtumą: „Esminis dalykas čia, kad šių reiškinių (dažniausiai) nėra daugiau, tačiau šie įvykstantys reiškiniai yra siejami su didesniais kraštutinumais šiltojoje temperatūrų pusėje ir abiejuose vandens ciklo galuose.“

Kodėl ekstremalūs orų reiškiniai išgyvena pakilimą?

Kaip pabrėžė dr. Wehner, yra nustatyta, kad ekstremalūs orų reiškiniai dėl klimato kaitos toliau didės.

Dr. Walter Robinson, klimato mokslų ekspertas iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, sakė: „Klimatui šylant nenuostabu, kad matome vis daugiau ir daugiau ekstremalių karščio reiškinių“.

Tuomet šiltesni klimatai sukelia domino efektą. Kaip aiškina dr. Robinson: „Kadangi ekstremalus karštis didina garavimą, dėl to, kuomet yra karšta, greičiau džiūsta dirvožemis ir augmenija. Dėl to karščio bangos dažnai yra siejamos su sausromis.“

Įdomu yra tai, kad šiltesni klimatai gali sukelti ekstremalius kritulius, o ne tik sausras. Dr. Walter sakė: „Temperatūroms kylant vandens garų kiekis ore, drėgnose sąlygose, kyla (mes sakome, kad atmosfera gali „sulaikyti“ daugiau vandens garų). Tai yra stiprus poveikis – maždaug 7 procentais išaugęs vandens garų lygis kiekvienam laipsniui pagal Celsijų. Kadangi atmosferiniai vandens garai debesyse konvertuojasi į lietų, klimatui šylant mes prognozuojame, kad smarkiausios liūtys taps dar smarkesnėmis. Esama svarių stebėjimo įrodymų, kad tai vyksta jau dabar“.

Padidėjusios temperatūros poveikis debesų susidarymui taip pat turi įtakos ekstremalioms audroms. Dr Walter sakė: „Kuomet vandens garai kondensuojasi į debesis, jie išskiria šilumą. Ši „latentinė“ šiluma tampa kuru daugeliui audrų tipų: tropiniams ciklonams (uraganams) ir įprastinėms bei smarkioms audroms su perkūnija. Dėl to, tikėtina, kad šylant klimatui kai kurios audros tampa smarkesnės, pavyzdžiui, stipriausių tropinių ciklonų jėga atrodo auganti.“

Gismeteo.lt 

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt