PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2018 m. Liepos 14 d. 11:59

Išorinės reklamos tvarkos keitimas kelia aistras visuose frontuose. Kodėl?

Šiauliai

Zakiras MedžidovasŠaltinis: Etaplius.lt


45173

Tai yra Etaplius.lt piliečio-reporterio nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Stebint pastaruosius tarybos posėdžius ir balsavimus juose, nebeaišku, ką atstovauja kai kurie tarybos nariai, balsuodami prieš tvarkos įvedimą mieste. Ar jie atstovauja gyventojus ar tam tikrą interesų grupę? Pabandysiu šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę.


Foto galerija:

atelje-siauliu-reklama.jpg
protokolas.jpg
rs2-1.jpg
rs2-3.jpg
rs2-4.jpg
rs2-2.jpg

Savivaldybės administracija siūlė tarybai patvirtinti aiškią, lengvai suprantamą ir visiems lygią tvarką. Deja, siūlomos tvarka 16 tarybos narių pastangomis buvo atmesta (žiūrėti balsavimo protokolą).

Pagal naują tvarką besikeičiančiai reklamai (dviem skaitmeniniams ekranams) būtų buvęs padidintas mokestis už plotą, bet mokestis vis tiek būtų beveik 4 kartus mažesnis nei Klaipėdoje, o paprastiems stendams sumažintas daugiau nei ketvirtadaliu, dėl ko verslininkai turėtų džiaugtis. Tad kodėl buvo sulauktas didelis pasipriešinimas? Ogi todėl, kad rinkliavą reikėtų mokėti į priekį, kai tuo tarpu anksčiau kai kurioms įmonėms yra pavykę išsisukti nuo mokesčių, dėl ko miesto biudžetas patyrė didelę žalą ir patirs ateityje, jei tvarka nebus patvirtinta.

Panašu, kad iš tikro kova vyksta tarp dviejų pusių, t.y. tarp savivaldybės administracijos, kurią palaiko meras ir frakcija „Dirbame miestui“, ir tarp didžiausią reklaminį plotą Šiauliuose valdančių įmonių: UAB Šiaulių reklama“ ir UAB „Antroji reklamos ateljė, kuri taip pat valdo radijo stotį „RS2, o visų trijų kontorų vadovė yra Zita Kazlauskienė, savininkas Audrius Kondrotas, o visų įmonių adresas tas pats. Mano manymu tas tris kontoras atstovauja prieš tvarkos patvirtinimą balsavę tarybos nariai: konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, Valerijaus Simulik frakcija.

Šiaulių miesto savivaldybė yra jau „gavusi per snapą“, kai norėjo prisiteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą iš atsakovo UAB „Šiaulių reklama“. Ieškinyje Šiaulių miesto savivaldybė yra paskaičiavusi ir prašė iš UAB „Šiaulių reklama“ priteisti sumokėti virš 15000 eur rinkliavos mokesčių. Bet 2016 m. sausio 19 d. LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS nutaria, kad UAB Šiaulių reklama“ (UAB „Antroji reklamos ateljė“) mokėti savivaldybei nereikės, kadangi leidimai minėtai įmonei nebuvo išduoti. O išduoti jie nebuvo, nes minėta įmonė į savivaldybę dėl leidimų paprasčiausiai nesikreipė. Bet reklaminius stendus naudojo ir reklaminius plakatus kabino. Elementaraus formalumo nesilaikymas leidžia įmonei išvengti mokesčių. 15000 eur – tai suma, kurią pavyko savivaldybės specialistams užfiksuoti, o kiek jiems dar užfiksuoti nepavyko? Vienais metais buvo paskaičiuota, kad minėtos įmonės nesumokėjo į savivaldybės biudžetą maždaug 60000 eur.
Teismas nutartyje rekomenduoja savivaldybei imtis „kitokių priemonių“ tvarkai užtikrinti. O kaip užtikrinti sąžiningą veiklą?

Minimos agentūros praeityje nebuvo deklaravusios savo reklamos įkainių Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, todėl nebuvo aišku, po kiek tuose plakatuose rinkimų laikotarpiu reklamavosi buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, kurį spauda vadino Audriaus Kondroto (agentūrų ir radijo savininko) „piršleliu“. O nedeklaravus įkainių, nors ir žinant valdomą reklamos stendų plotą, neaišku, kiek buvo sumokėta/gauta pinigų už reklamą, jei apskritai už ją buvo mokama. Asmeniškai man, mano nuomone, tai tiesiog panašu į schemą, kai buvęs miesto meras Genadijus Mikšys nesurinktomis į biudžetą lėšomis pasireklamavo rinkimams per Audriaus Kondroto reklamos agentūrų valdomus stendus.

Kaip matome, negera praktika kartojasi metai iš metų. Todėl dabar savivaldybė siekia įvesti naują tvarką ir suvienodinti sąlygas visiems verslininkams. Panašu, kad nauja tvarka netiesiogiai palies ir politikus, kad politikai, mano nuomone, nuo seno naudojamomis schemomis negalėtų miesto biudžeto lėšomis reklamuoti savęs.

Anksčiau minėta byla parodo, kad yra ir kitokių verslininkų, kurie mokesčių mokėti nenori ir neketina, o tam randa įvairių priežasčių, kurie aiškiai įvardinti byloje Nr. A-100-575/2016 (citata iš nutarties šio teksto pabaigoje).

Taigi dar kartą: pagal dabartinę galiojančia tvarką reklamos stendo valdytojas, jei nenori, gali nesikreipti į savivaldybę ir be leidimo pasikabinti reklamą, gauti už tai pajamas iš kliento, o savivaldybei nieko nemokėti. Ir tam valdytojui nieko nebus, jam nereikės mokėti rinkliavos už reklamos leidimą. Už tai ji duos kai kuriems politikams reklaminį plotą ir eterį, kai jiems to reikės. O savivaldybė, norėdama surinkti rinkliavas, privalėtų prie kiekvieno stendo pastatyti po žmogų, kuris fiksuotų reklamos pradžią ir pabaigą, tokiu būdu fiksuodama nesąžiningu verslininkų veiksmus.

Nauja tvarka norima suvienodinti visiems sąlygas, supaprastinti kontrolę. įmonės susimokėtų rinkliavą į priekį už metus, kaip ir už kitokio įvairaus pobūdžio leidimus (tiesiog patys gerai pagalvokite, ar yra rinkliavų, už kurias gyventojai/verslininkai galėtų susimokėti už praeitą laikotarpį? Už viską mokame iš anksto!).

Savivaldybės argumentai:

  1. Aiškesnė tvarka.
  2. Kontrolė.
  3. Garantuotas rinkliavos surinkimas.
  4. Sąžininga konkurencija.
  5. Konkurencingi rinkliavų dydžiai.

Taigi, mes norime prie kiekvieno stendo pastatyti žmogų ir mokėti jam algą, už tai, kad jis fiksuos reklamos pradžią ir pabaigą? Ar einame kitu keliu, t,y. pasitvirtiname tvarką, kurią gerbtų visi, sąžiningai mokėtų rinkliavas į biudžetą.

Naujas bandymas tvirtinti tvarką 2018-07-19 d. neeiliniame tarybos posėdyje.

P.s.

Pasiieškojus internete užfiksuotų vaizdų ir gavus iš kitų žmonių užfiksuotus vaizdus, gauname vaizdą: liberalas Aurimas Lankas, konservatorius Jonas Bartkus, seimo narys Valerijus Simulik, turintis savo frakciją Šiaulių miesto savivaldybėje, Alfredas Lankauskas, - visi šie asmenys, besišypsantysis iš toms agentūroms priklausančių stendų plakatų ir/arba duodantys interviu RS2 laidose, balsavo prieš tvarkos patvirtinimą (Valerijus Simulik per savo frakciją taryboje).

Ką atstovauja tarybos nariai: gyventojus, savivaldą ar vieną interesų grupę? Ką jie gaus už atstovavimą? Spręskite jūs patys.

Taip pat klausimo nagrinėjimą galite pažiūrėti Youtube savivaldybės kanale. https://youtu.be/mNy79YLnR6k?t=4h47m12s

P.p.s
Ištrauka iš bylos:
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas UAB „Šiaulių reklama“ nelaikytinas rinkliavos mokėtoju minėtų nuostatų prasme, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl būtinybės keisti (plėtoti) teismų praktiką dėl Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įtvirtinančios savivaldybės tarybos teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą, aiškinimo neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta ir plačiau dėl jų nepasisako. Kartu akcentuotina, jog pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados bei ginčijamame sprendime paminėtas aukštesnės instancijos teismo sukurtas teisinis precedentas sukelia neadekvačius teisinius padarinius, kai ūkio subjektams, veikiantiems šioje srityje, sudaroma terpė ir sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis, veikti nesąžiningai ir sąmoningai neatlikti formalių veiksmų (negauti leidimo), tokiu būdu pažeidžiant racionalaus pagrįstumo ir teisingumo principus bei visuotinai pripažintas vertybes, valdžios subjekto teisę gauti pajamas renkant rinkliavą bei viešąjį interesą gaunant lėšų visuomenės (viešojo intereso) poreikiams tenkinti, minėtų išvadų taip pat nepaneigia, kadangi nurodytiems principams, vertybėms ir interesams užtikrinti egzistuoja kitos atitinkamos teisinės priemonės, be kita ko, tiek Rinkliavų įstatyme, tiek Nuostatuose ir Taisyklėse bei kituose teisės aktuose įtvirtinti tiek vietinės rinkliavos mokėjimo, tiek išorinės reklamos įrengimo kontrolės bei atsakomybės už šių teisės aktų pažeidimus mechanizmai. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nurodytos išvados neužkerta kelio pareiškėjui, pastarajam manant, kad buvo pažeistos jo teisės, pasinaudoti kitais jo teisių gynimo būdais (pvz., kreiptis dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo ar pan.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-100-575/2016
Šaltinis: (https://www.infolex.lt/tp/1176815)