Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
KPD nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: KPD
Tačiau 1635 metais iškilusi Šv. Kazimiero bažnyčia seniai garsėjo ir kitomis asmenybėmis, tarp kurių netrūko tiek caro valdžios rūstybę užsitraukusių maištininkų, tiek sovietų metais dvasiniu parapijos gyvenimu drąsiai besirūpinusių dvasininkų.
Šiuo metu stovinti bažnyčia yra jau trečioji, bet ir ji spėjo patirti negandų – jos bokštai kažkada buvo aukštesni už Rokiškio Šv. Mato bažnyčios, tačiau po Antrojo pasaulinio karo jų neliko, nors planai atstatyti smailes buvo puoselėjami ne kartą.
Dabartinė bažnyčia, kuri yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, pastatyta pagal Rygos architekto Floryano Wyganowskio projektą. Kada buvo baigti statybos darbai, nėra iki galo aišku: minimi ir 1903, ir 1905, ir 1909 metai. Žinoma, kad 1908–1909 metais joje buvo įrengti Vladislovo Pšibitnevskio pagaminti vitražai.
Kryžiaus plano, istorizmo architektūros, su gausybe neogotikos elementų dvibokštė raudonų plytų bažnyčia, net ir nebūdama pačiame miestelio centre, tapo akivaizdžia jo architektūrine dominante. Šventoriuje įkurtos senosios, bet iki šiol naudojamos miestelio kapinės.
Šventoriuje taip pat yra ir buvęs šarvojimo pastatas, kuriame dabar įrengtas interaktyvus A.Strazdo muziejus. Aplink apstu smulkiosios architektūros elementų – koplytstulpis su šv. Jono figūra, medinė koplytėlė su Rūpintojėliu, įspūdingas trijų tarpsnių kryžius.
Viename iš bažnyčios bokštų esančioje varpinėje iki šiol naudojamas vienas iš dviejų varpų, kurie buvo pagaminti 1841 ir 1855 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu jie buvo išgabenti į Rusiją, vėliau susigrąžintas tik didysis, taip ir nespėtas perlydyti į patrankas.
Šv. Kazimiero bažnyčios vidaus erdvė yra trijų navų: viduriniosios (aukščiausios) skliautai cilindro formos, šoninių – kryžminiai. Bažnyčios puošmena – trys ąžuoliniai paauksuoti altoriai, sukurti Aleksandro Zaborskio dirbtuvėse prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Didysis altorius su nuleidžiamu bažnyčios globėjo Šv. Kazimiero bei nuolatiniu Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo paveikslais yra dviejų tarpsnių, jo aukštis – apie 21 m. Paauksuotais drožiniais dekoruota ir sakykla. 1934 metais bažnyčioje įrengti iki šiol veikiantys vargonai, pagaminti tuomečiame Karaliaučiuje bendrovės „Goebeland und S.S.“.
2023 m. Kamajai paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine. Tai puiki proga dar kartą aplankyti miestelį, kuris žinomas tiek dėl Šv. Kazimiero bažnyčios, tiek dėl saugotinu paveldo objektu pripažinto centrinės aikštės grindinio, o taip pat ir tradicinės rudens mugės „Kuc Kuc Kamajuos“.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir privačių rėmėjų lėšomis šiai progai išleista gausiai iliustruota knyga „Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia“ miestelio bendruomenei ir svečiams bus pristatyta 2024 metų pradžioje. Kviečiame sekti informaciją ir dalyvauti!