Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Šildymas / Pixabay
EtapliusŠaltinis: Klaipėdos energija
Didžiausios įtakos išlaidoms už šildymą dydžiui turi šiluminės energijos kaina, kuri šiemet sausį siekė 7,07 ct/kWh be PVM arba 7,71 ct/kWh su 9% PVM. Tai beveik 6% mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Kitas svarbus veiksnys – faktinis šilumos suvartojimas, kuris priklauso nuo pastato energetinės būklės ir lauko oro temperatūros. Kuo šiltesnis oras, tuo mažiau šilumos reikia patalpoms šildyti. Šiemet sausį vidutinė oro temperatūra buvo 5°C aukštesnė nei pernai, todėl šilumos sąnaudos sumažėjo.
Sąskaitų dydžiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto (apie 50 kv. metrų ploto) gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 45 eurų dydžio sąskaitą – 28% mažesnę nei pernai sausį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už šildymą sieks vidutiniškai 58 eurus, tai yra beveik 25% mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Be to, sąskaitų dydžius lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį.