Iškilūs kamajiškių darbai kviečia į Mažąją kultūros sostinę

Rokiškis

Bendruomenės bendrystės koriui iš viso iškepė apie 16 kilogramų koriukų / Valentino Morkūno nuotr.

Raimonda Stankevičiūtė-VilimienėŠaltinis: Rokiškio rajono savivaldybė

307456

Su rašytojos Alės Rūtos alėjos iškilmingu atidarymu, sventingų kamajiškių kavos ceremonijomis, su jauniausių, vyresnių ir vyriausiųjų Kamajų  gyventojų spektakliu „Parnešk, upelį, žąsų vargus“ ir su tautiška kapelija „Sutaras“, su edukatoriais, muzikais profesionalais ir saviveiklininkais Kamajuose – Mažojoje kultūros sostinėje birželio 29 dieną nuvilnijo Rokiškio krašto bendruomenių V-asis sąskrydis-šventė „Tik kartu mes sėkmingi“.

Bendruomenių šventė, kurios globėjas yra Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas ir kurios įsitraukusius dalyvius sūriais apdalijo AB „Rokiškio sūris“, prasidėjo muzikų virtuuozų tarptautinio trio koncertu Kamajų bažnyčioje. Atlikėjai – sopranas Agnė Giedraitytė, fortepijonas Sigutė Mikalauskaitė ir violančelininkas Povilas Garšanovas dovanojo aukščiausios klasės literatūrinį-muzikinį pasažą „Skriski, skriski Lietuvėlėn“.

Šventės pirmosios dalies vinis buvo iškilminga Alės Rūtos pėsčiųjų alėjos atidarymo ceremonija. Į ją gausiai atvyko kamajiškiai, svečiai krašto kultūros žmonės, iš Kauno atskubėjo ir rašytojos anūkas vizualių menų profesionalas, išradėjas Jonas Kimas Arbas. Gimnazistė Justina Dudonytė skaitė Alės Rūtos eiles, meras Ramūnas Godeliauskas, sveikindamas iškilmių dalyvius, pasidžiaugė, kad įvykdė rašytojos dukros Vijolės valią įamžinti jos motinos atminimą tėviškėje – Kamajų krašte. Alės Rūtos anūkas Jonas Kimas Arbas pasidalijo šiltais prisiminimais apie močiutę ir į amžinybę prieš keletą dienų iškeliavusią savo mamą Vijolę Arbas, kuri būdama akademikė ir aktyvi visuomenės veikėja nemažiau reikšmingu indėliu yra prisidėjusi prie Lietuvos valstybės suklestėjimo. Alėjos pradžią žymi Alės Rūtos alėjos žymuo, kurio autorius medžio drožėjas Vidmantas Zakarka. Šventindamas žymenį parapijos klebonas Egidijus Vijeikis linkėjo gyvos atminties ir prasmingo gyvenimo.

Savaitgalį į bendruomenių šventę masino žiūrovus ir naujas sumanymas – pasižvalgyti po kuriančių arba paveldą propaguojančių kamajiškių kiemus, kur šeimininkai su bendruomenės jaunimo savanoriais virė Europos tautų kavą ir pasakojo savo santykį su mielais Kamajais. Belgijos vėliavėlės kvietė į Kamajų valdžios – Kamajų respublikos prezidento Vytauto Vilio kiemą, kaip į Briuselio panteoną. Jo sutuoktinė Dalia linksmai papasakojo, kaip sunkiai sekėsi rasti belgiškos kavos, nes būtinai norėjo preciziškai išpildyti užduotį. Todėl įjungė ir vaikus, ir draugus ir tokios kavos vaišėms gavo.

Armonikierius Vytautas Dagys suomišką kavą virė savo siuvyklos ateljė, neretas rokiškėnas jį prisimena ne tik kaip išskirtinį talentingą armonikavimo meistrą, bet ir kaip kailių ir odos siuvėją. Beje, Vytautas dar ir dabar savo dviejų amatų, o gal labiau jau hobių, nėra pametęs.

Galukiemyje būrėsi lietuviškos ir sakartveliškos kavos ragautojai. Pas Daivą ir Henriką Mickūnus buvo daug abiejų tautų tradicinių vaišių ir nerimstančių pasakojimų.

Lenkų simboliais pripuošę sodybą kieminėtojus sutiko Žėrutė ir Rimas Semaškos, kad ne tik papasakotų apie savo sodyboje rastus buvusio Kamajų dvaro artefaktus, bet ir poniškai su pasimėgavimu pavaišintų kava.

Šventės dalyviai taip pat turėjo progą aplankyti A.Strazdo muziejų ir su nuostaba dalijosi įspūdžiais, kad tokį kultūrinį perlą – ir muziejų , ir gidę (bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygelienė) nedidelis miestelis turi.

Į šventę prigūžėjo nemažai atstogaujančių vaikų, daugiausiai su močiutėmis ir seneliais. Jiems buvo skirta edukacinė programa Europos tautų kostiumai, kurią vedė kraštietė edukatorė, Vilniaus vadovų rūmų gidė Irena Bagdanavičienė. Taip pat į edukacinę vainikų pynimo programą ypač vaikus įtraukė edukatorė Jolita Bujokienė. O paveldo produktų lauktuvėm parvežti kvietė jūžintiškių draugija „Kuparas“ – buvo ir naminės duonos, ir naminio sūrio, ir keptinio alaus.

Vakarinėje dalyje pradžiugino kamajiškių literatūrinė-muzikinė kompozicija pagal Alės Rūtos eiliuotą pasaką „Parnešk, upeli, žąsų vargus“, sukurtą įvairių kartų kamajiškių (spektaklio konsultantė režisierė Nijolė Čirūnienė).

Kamajų spektaklio artistus scenojo keitė Rokiškio kultūros centro choras „Vėtrungė“ – 100-osios Lietuvos dainų šventės dalyvis, įtraukęs į dainavimą visą publiką, o po jų į sceną pakilusi tautiška kapelija „Sutaras“ žiūrovus privertė pakilti nuo suolų ir smagiai pasišokti.

Tradiciškai bendruomenių šventei bendruomenės kepė koriukus šventės publikos saldžiam pyragui: po 2,6 kg koriukų atvežė Aukštakalnių ir Kalvių bendruomenės, 2,1 kg – Obelių, 1,7 kg Salų, beveik po 1 kg Duokiškio ir Žiobiškio bendruomenės. Daugiausiai koriukų bendram šventės pyragui prikepė šeimininkai Kamajų bendruomenė – beveik 5,3 kg. Jie ir tapo dosnaus mero prizo laimėtojai. Kamajų šeimininkės Rita, Renata ir Birutė kartu su meru išdidžiai lipdė pyragą ir dalijo šventės-sąskrydžio dalyviams.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt