PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Balandžio 28 d. 10:27

Iškilmingame VDU Senato posėdyje bus pagerbtas fotomenininkas R. Požerskis

Vilnius

Martyno Ambrazo nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


214491

Ketvirtadienį, minint Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo sukaktį (1989 04 28) ir Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, iškilmingame Senato posėdyje VDU garbės profesoriaus regalijos bus įteiktos garsiam fotomenininkui, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesoriui Romualdui Požerskiui.

R. Požerskį dėstyti 1991-aisiais įkurtame Menų fakultete pakvietė pirmasis jo dekanas profesorius Vladas Stauskas. Anot fotomenininko, jam prireikė pusės metų pasiruošti pirmosioms paskaitoms, realus jo darbas su studentais prasidėjo 1993-iaisiais.

VDU atstovės Rimgailės Dikšaitės teigimu, fotomenininko paskaitos buvo labai populiarios – didelei auditorijai dėstyti reikėjo su mikrofonu. O pirmieji metai buvo pažymėti įtampos, nes niekas iki šiol nebuvo dėstęs fotografijos, tad nebuvo nei su kuo konsultuotis, nei reikiamos medžiagos, ką pasiruošti, kokius testus ar namų darbus skirti. Studentai džiaugdavosi fotomenininko paskaitomis, atvėrusiomis jiems naują požiūrį į fotografiją ir pristatančią Lietuvos fotomenininkus, tuo metu jau pripažintus pasaulyje.

„Menų fakultetas buvo labai nedidelis, dirbo nedaug žmonių, katedrų, berods, net nebuvo. Susirinkimų – irgi ne. Man tik dekanas pasakė: „Neskriausk studentų“. Nelabai įsivaizdavau, kaip skriausti, kaip neskriausti. Forma buvo labai įdomi. Paskirtu laiku studentai eidavo pas mane po vieną į auditoriją, ir aš pasirašinėdavau“, – anot R. Požerskio, buvo galima pasikalbėti su studentais, išklausyti jų kritiką ar pagyras.

Jis pabrėžia, kad dėstymas – vienintelis būdas kitiems perduoti savo patirtį ir praktiką: „Mano draugai užsieniečiai buvo fotografai Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, dabar visi yra dėstytojai, profesoriai. Mes vieni kitus vadiname kolegomis – ne kaip fotografai, o kaip dėstytojai.“ Pasak profesoriaus, vienas iš pagrindinių dėstymo privalumų, kad visada turi tobulėti, sekti naujienas. Tačiau tam reikia skirti daug laiko. „Kai aš dar studijavau Kauno politechnikos institute, vienas dėstytojas pasakė, kad technologijos kas penkerius metus pasikeičia 50 proc. Aš galvojau: „Tai nesąmonė, taip negali būti“. O dabar jos keičiasi ir dar greičiau, bet dėstytojas negali būti atsilikęs nuo studentų – turi būti truputėlį aukščiau už juos“.

Asmeninėje kūryboje R. Požerskis iš naujo atranda savo archyvus ir spausdina dar niekam nematytas nuotraukas: „Archyvai – didžiausias fotografo turtas. Taip pat - ir literato, poeto, kuris daug rašo, deda į archyvą, paskui atranda tuos eilėraščius, nustemba: „Negali būti, ar aš čia parašiau? Tikrai aš, mano raštas“. Taip ir aš kartais: paimu kokį negatyvą, žiūriu: „Negali būti, kad aš čia nufotografavau. Taip gerai mokėjau kažkada fotografuoti, net keista...“

Šiuo metu VDU Didžiosios salės fojė demonstruojama fotomenininko paroda „Kauno menininkai“, Milane veikia paroda „Mažasis Alfonsas“, Barselonoje – paroda apie Lietuvos politinius įvykius „Kelias į laisvę“. Kitą mėnesį Italijoje, prie Milano, turėtų būti atidaryta paroda „Atlaidai“, rengiama knyga apie atlaidus, - pažymima VDU pranešime.

ELTA