Iškalbingą mokslinį tyrimą atlikusi Vilma Butrimaitė-Mikšionė: „Jei įmonei nesiseka, reikėtų žvilgtelti už vadovo kabineto durų“

Lietuva

Vilma Butrimaitė-Mikšionė. Asmeninio archyvo nuotr.

Vaidas GrudisŠaltinis: Etaplius.lt

353508

Vadovaujanti „Academia Dominorum“ partnerė, mokymų organizatorė Vilma Butrimaitė – Mikšionė, atlikusi tyrimą tema „Vadovavimo gebėjimų reikšmė vidinei organizacijos komunikacijai“, pastebi, jog šiuolaikiniai mokslininkai pripažįsta, kad darbuotojų įsitraukimas, aktyvus bendravimas atlieka lemiamą vaidmenį, vertinant bendrą organizacijos efektyvumą. Tačiau tam, kad iššauktų darbuotojų aktyvumą, reikalingas lyderis, vadovas, kuris gebėtų matyti daugiau, nei visi kiti ir mokėtų tinkamai valdyti esamą situaciją.

Vadovavimo esmė

„Atlikus tyrimą ar skaitant kitų atliktus tyrimus, man kyla tas pats klausimas: ar mes, žmonės, iš tikrųjų suprantame, ką reiškia būti vadovu? Ar mes suprantame, kad vadovavimas nėra tik titulų ir privilegijų rinkinys, bet visų pirma – atsakomybė už žmones? Ar mes šiandien iš tikrųjų suvokiame vadovavimo fenomeno esmę? Ar mes neapsiribojame tik paviršutinišku vadovavimo, kaip valdžios ir kontrolės konstrukto, suvokimu, pamiršdami, kad jo pagrindas – ryšys su žmonėmis? “, – klausimus kelia lektorė.

Jai susidaro įspūdis, kad šiais laikais neretai yra pamirštami esminiai dalykai: vadovavimo gebėjimai, kompetencijos, vidinė komunikacija, grįžtamasis ryšys.

„Tai ne tik terminai iš vadovėlių ar mokslinės literatūros, bet gyvi elementai, kurie formuoja organizaciją, – akcentuoja V. Butrimaitė – Mikšionė, – Tyrimo rezultatai, kuriais noriu pasidalinti, yra ne tik statistiškai reikšmingi, bet ir atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: asmeninis grįžtamasis ryšys įvertintas vos 2,8 balo iš galimų 5. Tai skaičius, kuris liudija gilų atotrūkį tarp vadovų ir darbuotojų. Kitaip tariant darbuotojai jaučiasi nematomi ir negirdimi, neįvertinti. Ir tai yra ne tik vadovų problema, bet ir mūsų visų“.

Anot jos, šiandien, kai technologinė pažanga lemia komunikacijos kanalų nuolatinį augimą ir įvairovę, paradoksaliai yra susiduriama su autentiško dialogo deficitu.

„Mes gyvename laikais, kai technologijos leidžia mums bendrauti akimirksniu, bet ar mes iš tikrųjų tai darome? Ar mes išklausome vieni kitų? Ar mes matome žmogų už ekrano, už pareigų aprašymo, už statistikos?“, – svarsto pašnekovė.

Pasikeitė situacija

Atlikdama tyrimą ji nustatė, jog bendravimas ir ryšiai yra svarbūs žmogaus socialinių poreikių patenkinimo elementai: didžiąją savo gyvenimo laiko dalį žmonės praleidžia bendraudami vieni su kitais, dalindamiesi įvairaus turinio – dalykinio ar asmeninio – informacija. Kalbant apie žmonių komunikaciją, V. Butrimaitės – Mikšionės teigimu, labiausiai norėtųsi išskirti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos klasifikavimą. Anot jos, D. Vogel teigia, jog būtent neverbalinė komunikacija yra dominuojanti: verbalinė komunikacija sudaro vos 7%, balso intonacija – 38%, veido išraiškos – 55% visos komunikacijos.

„Tačiau ar šią teoriją galima taikyti ir šiandien, kai didžioji dalis mūsų visų bendravimo persikėlė į virtualią erdvę? D. Damean teigimu, internetas ir socialiniai tinklai iš esmės pakeitė ne tik žmonių tarpusavio santykius, tačiau ir erdvės bei laiko suvokimą, požiūrį į pasaulį, intelektualinį bei dvasinį gyvenimą. L. Cortelazzo teigimu, komunikacijos technologijų valdymas ir aiški lyderio vizija padeda sukurti veiksmingą bendravimą tarp darbuotojų, o tai skatina inovacijas ir efektyvumą“, – konstatuoja Vilma.

Anot jos, vertinant abstrakčiai, vidinė komunikacija – tik procesas, vedantis organizaciją tikslų link, tačiau greta to, sklandus informacijos judėjimas įmonėje yra viena iš priemonių didinti darbuotojų pasitenkinimą darboviete. V. Beniušis, lektorės teigimu, yra nustatęs, kad efektyviai valdoma vidinė komunikacija darbuotojams sukuria pasitikėjimo jausmą, saugumą, leidžia lengviau priimti pokyčius ir suprasti jų naudą, padeda susitapatinti su organizacija. Ši teorija paremia P. B. Abduraimi teiginį apie darbuotojų įsitraukimą – juk būtent susitapatinimas, savęs pripažinimas ir laikymas neatsiejama įmonės dalimi yra didžiausia paskata žmogui dirbti geriausiai, kaip jis gali, nes viskas, ką jis daro, turi gilesnę prasmę – tiesioginę naudą sau, asmeniškai.

„Tai, ką darbuotojai kalba už įmonės ribų, formuoja aplinkinių, suinteresuotųjų šalių nuomonę apie organizaciją. Todėl tampa vis labiau svarbu, kad įmonės vykdoma politika leistų darbuotojams pasijausti nepamainoma jos dalimi, prekinio ženklo ambasadoriais, kas yra unikali ir nepakeičiama komunikacijos su išoriniu pasauliu priemonė“, – sako V. Butrimaitė – Mikšionė.

Vadovams reikia nuolat tobulintis

Tyrimas parodė, kad vadovo gebėjimas suvokti ir tinkamai panaudoti savo įtaką bei įsipareigojimus organizacijai, atspindi darbuotojų pasitenkinimą darbu bei organizacinę kultūrą, motyvaciją ir įsitraukimą.

„Bet kaip tai padaryti, kai esame ne tik toli vieni nuo kitų pagal lokaciją, bet ir kai vaikštome tais pačiais koridoriais?“, – klausimą kelia lektorė.

Visais atvejais situacijose vadovauja žmonės, kurių kiekvienas skiriasi savo amžiumi, charakteriu, patirtimis, žiniomis, kompetencijomis, gebėjimu perteikti savo mintis, emociniu intelektu bei daugeliu kitų savybių.

J.Pellitteri savo straipsnyje „Emotional Intelligence and Leadership Styles in Education“ išskiria mokslininko Daniel Goleman mintis, kuris būtent emocinį intelektą įvardija kaip lemiantį vadovavimo braižo faktorių.

Tai, kad gerinant vadovų vadovavimo gebėjimus, tuo pačiu metu gerės ir vidinės komunikacijos procesai, pasak V. Butrimaitės – Mikšionės, parodė ir jos atlikto tyrimo rezultatai. Esminė darbo išvada – vadovo kompetencijos, patirtis, lyderio savybės, pasirinkti metodai tiesiogiai veikia įmonės vidinės komunikacijos procesą.

Apibendrinus tyrimo duomenis, galima teigti, kad vadovavimo gebėjimai daro tiesioginį teigiamą poveikį vidinei komunikacijai, kuomet vadovavimo gebėjimams didėjant vienu vienetu vidinė komunikacija didėja 0,803 (B = 0,803). Šiuo atveju, gerėjant vadovavimo gebėjimams, gerėja ir vidinė komunikacija. Tai reiškia, kad organizacija norėdama pagerinti vidinę komunikaciją, pirmiausia dėmesį turi skirti vadovavimo gebėjimams gerinti. Tai leistų organizacijai vienu kartu sustiprinti dvi šias reikšmingas sritis.

J.Ahuyahong tvirtina, jog vadovavimo gebėjimai yra lyderio mokėjimas paveikti savo sekėjus, t.y. pavaldinius, juos motyvuojant siekti tikslų, kuriant bendradarbiavimo santykius, kurie ne skaldytų, o sutelktų į komandinį darbą ir visa tai yra atskiras socialinės sąveikos procesas. Tam, kad įvaldytų šiuos gebėjimus, žmogus turi sugerti visas gyvenimiškas ir profesines patirtis, panaudojant jas asmeniniam tobulėjimui ir komandos vedimui į priekį. Ir bendras komandos pasiektas rezultatas, pašnekovės įsitikinimu, yra atspindys, pagrindinis rodiklis, kaip organizacijos lyderis sugeba tai padaryti.

„Manau, kad atsakymas slypi ne tik vadovų kompetencijų ugdyme, bet ir mūsų pačių sąmoningume, požiūrio keitime į darbuotojus. Vadovas turi matyti žmogų, išgirsti jo nuomonę, gebėti vertinti jį. Turime išmokti matyti kolegą, išgirsti jo balsą, kurti santykį, pripažinti jo vertę. Turime kurti tokią organizacinę kultūrą, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus ir reikšmingas, – sako V. Butrimaitė – Mikšionė, – Tik kurdami santykį, siekdami tikro, autentiško ryšio su žmonėmis, su kuriais dirbame, galime pasiekti ir aukštesnių vertinimų tyrimuose“.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt