Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Birželio mėnesio pabaigoje smalsiuosius Šiaurinės bibliotekos stovyklautojus pradžiugino dar vienas literatūrinis-kūrybinis susitikimas su dviejų knygų vaikams – „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ – autoriumi, leidybos specialistu, vertėju Benu Bėrantu ir šių knygelių iliustratore, grafikos dizainere Vilija Kvieskaite.
Pirmiausiai vaikai susipažino su autoriais, kurie pasirodo yra ne tik kolegos, bet ir geriausi draugai. Bičiuliai susipažino dirbdami leidykloje „Nieko rimto“, kur Vilija maketavo knygas, o Benas dirbo redaktoriumi. B. Bėrantas, besisukdamas vaikų knygų pasaulyje nepajuto, kaip pats ėmė rašyti. Ir štai netrukus išeis trečioji jo knyga bei trumposios prozos rinkinys.
Po pažinties jaunų žmonių kūrybinis duetas vaikams pristatė savo antrąją knygą – „Baubaimė“. Devyni drąsiausieji vienas po kito skaitė knygos ištraukėles. Kadangi tik vienas stovyklautojas buvo skaitęs šį B. Bėranto kūrinį, tai garsiniai skaitymai buvo puiki proga susipažinti su autoriau kūryba.
„Baubaimė“ – tai šmaikščiai ir išradingai parašyta istorija su puikiais piešiniais, iliustruojančiais ir papildančiais tekstą, jautriai kalbanti apie baimę. Baimė knygoje pateikiama kaip apie savaime suprantamas dalykas. Juk ko nors bijo visi, todėl šio jausmo nereikėtų gėdytis.
Jaunieji panevėžiečiai skaitė puslapį po puslapio, susipažino su jos pagrindiniais veikėjais – miško gyventojais: voveriuku ir varniuku – pasiryžusiais įveikti savo pačią didžiausią baubaimę leidžiasi ieškoti naktį pavogto kamuolio. Skaitydami ir keliaudami po girią kartu su knygos herojais vaikai patyrė, kad ko nors bijo visi.
Baimių, kuriomis pasidalijo su stovyklautojais, turi ir abu knygos autoriai. Pasirodo, kad B. Bėrantas vaikystėje bijojo aukštos žolės, nes ten slėpėsi pikti dūzgiantys garsai, o štai V. Kvieskaitė bijo didelių vorų. Vaikai taip pat prisipažino bijantys vorų, aukščio ar tamsos.
Iliustratorė, išgirdusi apie dažną vaiką kamuojančią tamsos baimę, pakvietė juos įveikti šią baimę, sukuriant linksmą šviečiantį apuoką-žibintą. Vaikai su džiaugsmu pasinėrė į kūrybines dirbtuves: klijavo žibinto-apuoko kūnelį, margino jį įvairiais raštais, įtaisė žibintui rankeną, įstatė į vidų led žvakeles. Dirbtuvių metu 5-12 m. stovyklautojai sukūrė 28 originalius žibintus.