Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Editos Gužienės (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo vasario 1 d. įsigalioja draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas - užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.
Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose - ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį, skelbia Aplinkos ministerija.
Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja.
Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Ten vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie stato šakotines, paslėpdami jas po sniegu, ir gaudo besiruošiančias neršti lydekas.
Už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turės sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.
Aplinkos ministerija kviečia žmones apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią informaciją perduos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos budinčiam mobiliam aplinkosaugininkų ekipažui.
ELTA