Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Birželio 14 – oji – Gedulo ir vilties diena Lietuvoje. Kiekvienas šalies kampelis turi savo tremtinį arba šeimą, kurios artimas žmogus buvo išplėštas iš namų. Per trisdešimt mūsų atkurtos nepriklausomybės metų bent jau išklausėme ištremtuosius, jų vaikus, užrašėme tūkstančius istorijų ir išspausdinome dešimtis knygų. Tegul niekas nedrįsta tvirtinti, kad lietuviai melagiai, kurie išsigalvojo tremtį ir siaubą, mūsų artimųjų išgyventą.
tremtis-1.jpg
Per tris dešimtmečius tautai atlėgo tremties kančia, nes išsikalbėjome. Gyvename susitaikyme, puikiai žinodami, kas būna, kai neapykanta, pavydas, žiaurumas paima valdžią. Rajono centre birželio 14 – oji kasmet minima buvusių tremtinių, jų vaikų susiėjimu. Šis susiėjimas buvo kiek kitoks vien susitikimo laiku – bažnyčioje, pusę devynių vakaro. Spaudžia širdį, kad vis mažiau tremties liudytojų susirenka. Kaži kaip savaime akys perbėga atėjusiuosius, nes per daugybę metų dalyvaudama tremtinių renginiuose bent iš matymo juos pažįstu.
Bažnyčios didybėje ir ramybėje klebonas O. Jurevičius aukojo šv. Mišias, vargonininkė Ž. Garbaliauskienė giedojo, Kultūros centro kolektyvas parengė puikią programą susiėjimui – skambėjo eilės, literatūrinis skaitomas žodis.
Daugiau Romos Jonikienės rašinyje trečiadienio, birželio 19 d. VIENYBĖJE.