Išaugusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir šiltesnė savaitė lėmė mažesnes elektros kainas

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

198157

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo beveik du kartus dėl su šiltesniu oru kritusios elektros paklausos bei smarkiai išaugusios vėjo bei hidrogeneracijos mūsų regione.

Gruodžio 13-19 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, mažėjo 44 proc. ir siekė 169,7 Eur/MWh. Latvijoje elektra kainavo 157,6 Eur/MWh, o Estijoje kaina buvo 154,1 Eur/MWh.

„Po rekordinėmis elektros kainomis pažymėtos antros gruodžio savaitės praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos krito maždaug du kartus. Šiek tiek atšilęs oras lėmė, kad elektros suvartojimas Lietuvoje krito 3 proc. lyginant su praėjusia savaite. Tuo tarpu vėjo generacija Baltijos šalyse augo net 71 proc., o hidro generacija Latvijoje išaugo apie 50 proc. Todėl po remontų į darbą grįžusios šiluminės elektrinės Estijoje bei Latvijoje generavo apie 20 proc. mažiau. Didesnė generacija iš atsinaujinančių išteklių dabar ypač svarbi dėl toliau augančių dujų kainų visoje Europoje - per praėjusią savaitę Olandijos TTF dujų indeksas sausio mėnesiui šoktelėjo net 30 proc. Dujų kainos kyla laukiant šalčių ir didesnio suvartojimo bei stebint Europos dujų rezervų naudojimą“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 3 proc. ir siekė 278 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje augo 10 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 90 GWh elektros energijos.

Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 37 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 25 proc., hidroelektrinės – 24 proc., o kitos elektrinės – 14 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo vėjo elektrinės, kurių gamybos rodikliai išaugo 48 proc., kitų elektrinių gamyba augo apie 14 proc. Tuo tarpu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 12 proc., o hidroelektrinių - 7 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 6 proc., iki 283 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 14 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 33 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį bei 53 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį neimportavome.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai, iki 74 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 91 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 80 proc. Lietuvos kryptimi.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt