Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Liudyti į Seimo komisiją dėl paskutinę finansų krizę lėmusių veiksnių bus kviečiami apie ekonomikos problemas kalbėję didžiųjų bankų ekonomistai, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komisijos pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) atstovas Stasys Jakeliūnas.
Tai išgirdęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius sakė nesuprantantis tokio kolegos sprendimo.
„Kodėl mes kviečiame ekonomistus? Jei tiriame bankų veiklą finansų krizės metu, turėtume galvoti apie komercinių bankų vadovus, o ne ekonomistus“, - trečiadienį sakė konservatorius.
Tuo tarpu kitas konservatorius, Mykolas Majauskas, svarstė, kad tyrimas yra nutaikytas į potencialius kandidatus į prezidento postą.
„Kuomet buvo kalbama apie Ingridos Šimonytės kandidatūrą, ši komisija kalbėjo apie biudžetą. Kuomet Gitanas Nausėda tampa populiariausiu kandidatu - kliūva komerciniai bankai“, - klausė M. Majauskas.
Neįtikinti tokių argumentų komisijoje buvę konservatoriai, A. Kubilius ir M. Majauskas, demonstratyviai paliko salę ir pareiškė komisijos veikloje darbo netęsiantys. Šiems palikus posėdžių salę, socialdemokratė Rasa Budbergytė pasiūlė kviesti sprendimus priimančius bankų atstovus, o ne konsultuojančius ekonomistus. Komisija tokiam pasiūlymui pritarė.
„Komisija turi vengti subjektyvumo, kuris gali paveikti požiūrį į mūsų darbą rinkiminės kampanijos metu. Darbų turime iki balandžio mėnesio, todėl reikia situaciją vertinti blaiviai. Dar daugiau, mano manymu vadovas visada yra atsakingas, ar tai būtų bankas ar Vyriausybė“, - savo pasiūlymą grindė R. Budbergytė.
Komisija „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ ketina kviesti pasisakyti Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, Finansų ministerijoje dirbusį Ričardą Kasperavičių, buvusius finansų ministrus Rimantą Šadžių ir Ingridą Šimonytę, buvusią Europos Parlamento narę Margaritą Starkevičiūtę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat minėtų bankų vadovus.
„Pagrindinės temos, kurias nagrinėsime yra biudžeto politika ir finansiniai sprendimai priimti Seimo ir Vyriausybės. Domėsimės mokesčių ir išlaidų politika, kuri nesukūrė prielaidų turėti rezervo. Taip pat įdomūs ir komercinių bankų veiksmai krizės metu bei po jos. Kaip radikaliai pasikeitė paskolų srautai ir kaip Lietuvos bankas numatė ir prižiūrėjo šiuos procesus“, - žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.
ELTA