Iš vidutinės algos Lietuvos gyventojas galėjo įsigyti 422 l alaus, Latvijoje - 100 l daugiau

Vilnius

Etaplius.lt nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

53896

Nors pagal alkoholio suvartojimą didelių skirtumų tarp Baltijos valstybių nėra, šalyse itin skiriasi alkoholio įperkamumas, kuris lemia, kad šiuos gėrimus dažnai perkame užsienyje. Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės EY atliktas Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 perkančių užsienyje į savo pirkinių krepšelį įsideda ir alkoholio.

Pasienio prekybos tyrimas parodė, kad vienas namų ūkis Lietuvoje per mėnesį įsigyja vidutiniškai 5,4 l alaus ir 1,77 l kitų alkoholinių gėrimų. Latvijoje perkama atitinkamai 5,26 l alaus ir 2,04 l kitų alkoholinių gėrimų. Estijoje — 6,08 l alaus ir 1,94 l kitų alkoholinių gėrimų.

„Tarp Baltijos valstybių didelių alkoholio vartojimo skirtumų nepastebėjome. Skirtumai prasideda, kai respondentų paklausėme apie alkoholinių gėrimų pirkimą užsienyje. Paaiškėjo, kad gerokai skiriasi išvykų dažnumas ir perkamo alkoholio kiekis užsienyje“, — sako Jerzy'is Straatmeijeris, pasienio prekybos tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.

Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių užsienyje pirko 49 proc. lietuvių, 52 proc. latvių ir 56 proc. estų. Pasak tyrėjo, dažniausiai svečioje šalyje alkoholį buvo linkę pirkti estai, rečiausiai — latviai.

„Net 88 proc. estų, perkančių kaimyninėje valstybėse, į pirkinių krepšelį įsideda alkoholinių gėrimų. Tarp lietuvių tokių buvo 84 proc., latvių — 81 proc. Estai dažniausiai rinkosi stipriuosius gėrimus ir alų, latvių pasirinkimas buvo tolygus — vynas, stiprieji gėrimai ir alus. Lietuviai pirmenybę teikė alui“, — sako ekspertas.

Kaip pagrindinę tokio pirkimo paplitimo priežastį ekspertas nurodo alkoholio įperkamumo skirtumą namų ir kaimyninėse rinkose. Pavyzdžiui, iš vidutinės algos praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojas galėjo įsigyti 422 l alaus. O Latvijoje už tokią pat sumą jis galėjo nusipirkti 100 l daugiau.

„Dėl didesnių algų estų alaus įperkamumas kaimyninėje Latvijoje dar didesnis. Estijos gyventojas savo gimtinėje už vidutinę algą gali nusipirkti 465 l alaus, o Latvijoje jis gali įsigyti beveik 800 l. Tuo metu latviai turi mažiau paskatų pirkti alkoholį užsienyje, nes aplinkinėse valstybėse jis brangesnis. Kai viena ekonominė zona panaikina fizinio judėjimo ribojimus, reikšmingiausias veiksnys tampa kaina“, — nurodo J. Straatmeijeris.

Baltijos šalių rodikliai nublanksta prieš Olandijos ir Vokietijos gyventojų galimybes - už vidutinę algą, savo šalyje jie gali įsigyti net 3 kartus daugiau alaus - atitinkamai 1524 ir 1781 l. Esant tokiam įperkamumui, nelieka paskatų vykti pirkti į užsienį. Eksperto teigimu, kuo mažiau produkto už vidutinę algą gali įsigyti šalies gyventojas, tuo didesnis jo patiriamas spaudimas vykti į gretimą šalį.

Studijos autoriai suskaičiavo, kad Baltijos šalių gyventojai pirkiniams užsienyje išleidžia daugiau nei milijardą eurų. Pasak Indrės Zakalskytės, „EY“ darbo grupės vadovės, tokios pinigų sumos daro poveikį tiek Baltijos valstybių ekonomikoms, tiek viešiesiems finansams. Kaip pavyzdį ji pateikia alaus pramonę.

„Įvertinus pasienio prekybos mastus, lietuviai, estai ir latviai užsienyje atitinkamai įsigyja 49,5, 17,6 ir 9,4 mln. litrų alaus. Lietuvos biudžetas dėl to netenka apie 40 mln. eurų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, Estija — apie 25 mln. eurų, Latvija — 11 mln. Dėl pirkimo užsienyje didieji aludariai nuostolių nepatiria, nes jie priklauso alaus koncernams, kurie turi įmones visose Baltijos šalyse. Tik perskirstomos darbo vietos ir investicijos tarp šalių, priklausomai nuo pirkėjų srauto — didžiausios pralaimėtojos šiuo atveju tampa valstybės“, — aiškina I. Zakalskytė.

Tokiu atveju nukenčia darbo vietos sektoriuose, kurie aptarnauja gamybą, pavyzdžiui, prekyboje. Taip pat netenkama socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio. „Įvertinus tai, kad Baltijos šalių gyventojai pagal pajamas pateka į kainai jautrių valstybių tarpą, kainų reguliavimas per mokestinę politiką yra efektyviausias būdas kovoti su prekybos pasienyje reiškiniu“, — nurodo ekspertė.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt