Iš tilto per Nerį konkurso pašalinti ispanai Lietuvą apskundė Europos Komisijai

Kaunas

Unspalsh.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

204184

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį konkursą laimėjusi ir iš jo po Vyriausybės sprendimo pašalinta Ispanijos bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ Lietuvą apskundė Europos Komisijai (EK). Kompanijos vertinimu, uždrausdama sudaryti rangos sutartį Lietuva apribojo jos galimybes teikti paslaugas ir taip pažeidė savo įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos teisę.

Sausį Vyriausybė patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, kad geležinkelio tilto per Nerį konkursą laimėjusi bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ kelia grėsmę šalies saugumui dėl sąsajų su Kinija.

Ispanijos bendrovė su tokiu sprendimu nesutinka. Už sutarčių sudarymą atsakingas „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ direktorius Luis Garcia Vegazo teigia, kad komisija ir Vyriausybė, priimdamos neigiamą išvadą, nesikonsultavo ir nesikreipė papildomos informacijos į kompaniją, Ispanijos Karalystę ar pačią EK. Bendrovė tai vertina kaip jos teisių pažeidimą.

„Dėl mums pritaikyto ribojimo teikti paslaugas Europos Sąjungos valstybėje pateikėme skundą Europos Komisijai. Jos prašome išsamiai išnagrinėti situaciją, šiuo metu lemiančią reputacinę ir finansinę žalą kompanijai bei imtis procesinių veiksmų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. G. Vegazo.

Vyriausybės ir jos komisijos sprendimus ispanai taip pat yra apskundę Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kyla grėsmė prarasti ES paramą

Naujas tiltas per Nerį bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse, jo ilgis sieks 1510 metrų.

„Rail Baltica“ projekto koordinavimo vadovas Arenijus Jackus praėjusią savaitę išplatintame komentare teigė, kad šiuo metu vykstantys teisminiai ginčai kelia grėsmę prarasti tilto statybai skirtą ES finansavimą, kuris siekia kone 70 mln. eurų.

„Sutartyje, pagal kurią finansuojamas „Rail Baltica“ projektas, numatyta, kad geležinkelio tiltas per Nerį turi būti pastatytas vėliausiai iki 2024-ųjų pabaigos. Kyla rizika, kad jeigu iki termino pabaigos nebus baigta didžioji dalis statybos darbų, galime prarasti ne tik teisę panaudoti ES finansavimą sutarties užbaigimo likučiui, bet ir tą ES finansavimą, kuris būtų panaudotas iki 2024 metų pabaigos. Vadinasi, patirtos išlaidos turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto“, – teigė A. Jackus.

L. G. Vegazo manymu, didesnė rizika būtų prarasti ES finansavimą tuo atveju, jeigu Lietuva vykdys projektą pažeisdama europinių teisės aktų reikalavimus.

„Jeigu kompetentingos ES ir Lietuvos institucijos nustatys, kad iš konkurso buvome pašalinti neteisėtai, Lietuvai gali tekti grąžinti iš ES gautas lėšas“, – teigia vienas iš  „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ vadovų.

Siūlė išeitį

L. G. Vegazo teigia, kad kompanija iškart po neigiamos komisijos išvados priėmimo kreipėsi į Vyriausybę ir pateikė detalią informaciją apie savo valdymo struktūrą. „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ Vyriausybei adresuotame rašte patvirtino, kad nei bendrovės, nei patronuojančios įmonės akcininkai nėra Kinijos fiziniai ar juridiniai asmenys, o kompanijos veikloje dalyvauja tik Ispanijos piliečiai.

Pasak jo, dar iki neigiamo Vyriausybės sprendimo priėmimo Ispanijos Karalystės ambasada patvirtino, kad neabejoja ispanų bendrovės patikimumu ir jų atitiktimi saugumo interesams. 

„Taip pat, dar sausio viduryje kreipėmės į Lietuvos Vyriausybę, siūlydami įgyvendinti priemones, kurios leistų pašalinti kilusias abejones dėl nacionalinio saugumo. Tokią galimybę numato Lietuvos teisės aktai. Buvome ir esame pasiryžę įgyvendinti visas priemones, kurios padėtų išsklaidyti Vyriausybės abejones dėl bendrovės patikimumo“, – tvirtina L. G. Vegazo.

Jo teigimu, kompanija Vyriausybei teigė galinti užtikrinti, kad įgyvendinant projektą dalyvautų tik ES šalių piliečiai ir tik jiems būtų prieinama su projekto įgyvendinimu susijusi informacija. Taip pat siūlyta į projekto įgyvendinimą įtraukti ir Vyriausybės atstovus.

„Be to, patvirtinome, kad kompanijos pajamos iš projekto būtų naudojamos išimtinai tik prekėms ir paslaugoms ES valstybėse įsigyti“, – teigia L. G. Vegazo.

Anot jo, tokių priemonių taikymas atitiktų ir ES nustatytus reikalavimus bei leistų užtikrinti sklandų ir laiku įgyvendinamą projektą.  

Bendrovė teigia iš Vyriausybės jokio atsakymo dėl pasiūlytų priemonių iki šiol negavusi.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt