Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: BNS
Taip nuspręsta siekiant gerinti stumbrų sveikatą ir išskaidyti didelę bandą, darančią žalą žemės ūkiui.
Tarnybos teigimu, dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta stumbrų kraujomaiša ir dėl to stipriai suprastėjusi Lietuvoje gyvenančių stumbrų bandos sveikatos būklė, atsparumas ligoms.
Į Stėgalių stumbryną perkeltos laisvėje buvusios stumbrų patelės kurį laiką gyveno aptvare. Paleidus pateles į laisvę tikėtina, kad banda pasipildys iš Baltarusijos ar Lenkijos atklydusiais stumbrais. Tokiu atveju formuosis sveikesnė, ligoms atsparesnė banda.
Analizuojant pastarųjų trijų žiemų stebėjimų duomenis, padaryta išvada, kad Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina atkeliavę iš Baltarusijos.
Kita stumbrų perkėlimo iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją priežastis – būtinybė išskaidyti didelę stumbrų bandą, susiformavusią Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, kad būtų sumažinta stumbrų daroma žala intensyviai vystomam žemės ūkiui. Dzūkijoje vyrauja dideli miškų masyvai.
Prašo netriukšmauti
Ruošiantis stumbrų išleidimui, nuo spalio 25 iki lapkričio 8 dienos bus uždaromas transporto eismas keliu nuo stumbryno iki Lynažerio – Marcinkonių sankryžos, kad išeinantys iš aptvaro stumbrai nebūtų trikdomi ir ramiai prisitaikytų prie naujų pasikeitusių sąlygų. Paleistų stumbrų judėjimas bus stebimas naudojant GPS siųstuvus, uždėtus trims stumbrams.
Dvi savaites vartai į aptvarus, iš kurių išėjo gyvūnai, bus atviri. Kad stumbrai nenuklystų toli nuo Stėgalių stumbryno, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija visą žiemą organizuos jų papildomą šėrimą šalia stumbryno.
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų, vietos gyventojų prašoma Stumbryno aplinkoje netriukšmauti ir nevedžioti šunų. Keliamas triukšmas gali išgąsdinti gyvūnus ir sukelti stresą, dėl ko jie gali sukelti daugiau žalos.
Tarnyba pabrėžia, kad stumbrai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai ir jo nebaidyti, palaukti kol nueis savais keliais.
Jei stumbras priartėja labai arti ar užsuka į kiemą, reikėtų elgtis ramiai, luktelti, kol pats nueis. Kaip skelbia tarnyba, nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Mažai tikimybė, kad kada nors pavyks juos iš arti pamatyti laisvėje.
Stėgalių stumbryno aptvare ir toliau nuolatos gyvens keletas stumbrų.
Anot tarnybos, Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo – šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų.
Stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII amžiaus viduryje.
Visuomenei kylant klausimų dėl stumbrų paleidimo, penktadienio popietę Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse vyks Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistų susitikimas su visuomene.