Iš Šiaulių kilusiai ir Širvintose šaknis įleidusiai bitininkei barsukas pranašauja greitą pavasarį

Vilnius

Remigijaus Bonikato nuotr.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

29271

Pasak Širvintų rajono bitininkų draugijos pirmininko Aleksandro Masiulionio, šio rajono bitininkų bendruomenėje be gausaus vyrų būrio yra ir kelios moterys, kurios iš tikro čia yra labai gerbiamos. Sutikite, jog bitės - ne švelnūs katinėliai, ne akvariumo žuvytės ir ne banguotosios papūgėlės... Išgirdus apie tai, buvo labai įdomu sužinoti būtent apie silpnosios lyties atstovės požiūrį į bites ir į jų priežiūrą. Draugijos pirmininkas pasiūlė susitikti su viena iš jų - netoli Širvintų, Senosiose Viesose, gyvenančia bitininke Vilma Strelkova, kuri bites pažįsta toli gražu ne iš paveikslėlių knygose.

Foto galerija:

- Kaip suprantu, bitininko darbštumas bei jo svoris savoje bendruomenėje daugiau ar mažiau priklauso nuo laikomų bičių šeimų kiekio. Kiek ir kokias bites Jūs laikote?

- Šiuo metu žiemoja 50 šeimų, tačiau kiekvienais metais jų vis padaugėja. Pagrindinis bitynas yra Raistalindžių kaime, o prie namų gyvena tik šeimelės. Laikau Bakfasto bites, jos yra produktyvios, nepiktos ir nelinkusios spiestis, be to ir neleidžiu joms to daryti, kad nesusilpnėtų šeima. Kai pasibaigia pavasarinis medunešis, tada sudarau šeimeles su jaunomis mamomis, kurios iki rudens sustiprėja iki normalios šeimos ir puikiai peržiemoja.Iš pradžių turėjau įprastas bičių veisles, kurios spiesdavosi. Būdavo, grįžti iš darbo Vilniuje, statai kopėčias ir lipi į medžius bičių gaudyti.

- Jūs jau rimtai susirgote bičių liga? Papasakokite, kur ir kada ja užsikrėtėte?

- Neseniai, tik prieš penkerius metus. Tiesa, vaikystėje, prisimenu, kai pas močiutę sukdavo medų, mus, vaikus, uždarydavo kambaryje, kad nesimaišytume po kojomis ir nelįstume prie medaus. Prieš dešimt metų atsikraustėme gyventi į kaimą. Pati gimiau ir augau Šiauliuose, tačiau labai mėgstu gamtą, esu gamtos vaikas. Negaliu sėdėti vakarais prie televizoriaus tarp keturių sienų, todėl ėmė trūkti aktyvios veiklos, ypač vasarą. Kartą man prireikė vienoms vestuvėms medaus. Nuvažiavau į Širvintų turgų, susiradau bitininką ir paprašiau korio su medumi. Tas bitininkas buvo Vytautas Čiburas iš Družų. Po pokalbio su juo ir „susirgau“... Iš pradžių pasiprašiau padėti jo bityne, norėjau kuo daugiau sužinoti apie bičių gyvenimą. Patyręs bitininkas pagalbos atsisakė ir taręs, kad žmogus mokosi tik iš savo klaidų, įkrovė man į mašiną avilį su bitėmis ir liepė vežtis namo. Nuo to laiko dar niekada savo bitutėmis nenusivyliau. Pasirodo, jos labai tiko mano charakteriui. Taip prasidėjo bičiulystė su bitėmis ir bitininkais.

- Ar atitinka medaus kaina įdėtam darbui?

- Negaliu pasakyti, nes aš auginu bites ne dėl pinigų. Po praleistos darbo dienos mieste reikia pailsėti, atsipalaiduoti. Vieni klausosi muzikos, sportuoja, skaito knygą, o man geriausia relaksacija, puikiausia muzika yra užburiantis bičių dūzgesys, nuo kurio prarandi laiko tėkmę, užmiršti net pavalgyti. Bitės išgydo, tarsi nupučia visas susikaupusias dienos problemas. Jos yra labai mielos... Bitynas stovi gražiame pušynėlyje, netoliese gyvena barsukas, bebrų šeimyna, vasarą pilna uogų, grybų.

- Už lango žiema. Ką veikia bitininkas žiemos mėnesiais?

- Sausio 25 dieną pagal tradicinį kalendorių buvo viduržiemis. Sakoma, kad šią dieną barsukas išlenda iš olos ir stebi orą. Jeigu diena pasitaiko saulėta, tai barsukas, pabūgęs savo šešėlio atbulas lenda atgal. Tuomet žiema dar tęsis ilgai. Jeigu diena apsiniaukusi, jis išlenda iš olos ir eina pasivaikščioti. Pasivaikščiojęs ramus sugrįžta atgal - pavasaris jau neužilgo. Raistalindžiuose visai šalia bityno yra ola, kurioje gyvena barsukas (galėsime pasižiūrėti, ar yra ten jo pripėduota). Sausio 25 dieną ne tik barsukas verčiasi ant kito šono, tačiau ir bitės pradeda auginti vaikus (perus), prasideda jų naujas gyvenimo ciklas, todėl vasario pradžioje į visus avilius įdėjau Kandi tešlos, kuri naudojama papildomam bičių maitinimui. Šiuo metu labai svarbu, kad būtų pakankamai maisto. Žiemą vyras gamina avilius, kala rėmelius. Turiu bičiulę bitininkę, kuri ne tik prižiūri bites, tačiau pati gamina ir avilius, ir rėmelius.

- Šiuo metu daug žmonių kosčioja, serga gripu. Gal žinote keletą receptų nuo peršalimo ligų?

- Dažnai savo džiaugsmu - žiniomis apie medų ir bites - dalijuosi su kitais. Vienoje įmonėje prieš Kalėdas vykdžiau medaus degustaciją, kad žmonės galėtų savo rankomis pasigaminti dovanėles artimiesiems. Pristačiau keletą labai skanių ir gydančių receptų. Pavyzdžiui, vienas kilogramas medaus sumaišomas su 50 gramų sausų kavamale sumaltų čiobrelių. Čiobreliai su liepų medumi tinka vartoti nuo peršalimų. Tokiomis pat proporcijomis galima sumaišyti medų su cinamonu. Šis mišinys tinka moterims, kurios nori sulieknėti. Rapsų medus skystina kraują. Medus ir actas gali padėti išgydyti kai kurias kosulio rūšis.

- Mažai yra žmonių, kurie nebijotų bičių įgėlimų. Kokios būna pasekmės?

- Kaip medikas turiu pasiruošusi pirmosios pagalbos priemonių, adrenalino. Kai ištinka anafilaksinis šokas, kai žmogus nebegali įkvėpti oro, adrenalinas padeda. Kiekvienam žmogui bitės įgėlimo poveikis labai skirtingas. Jeigu kalbame apie mane, tai man gali nors ir 50 įgelti... Po truputį pas žmogų atsiranda imunitetas. Juk net yra gydymas bičių nuodais. Medicininiu požiūriu įgėlimas yra infekcija, nuo kurios mūsų organizmas puola gintis. Jeigu mes bitę pasodinsime ant skaudamos vietos ir ji įgels, tada toje vietoje sustiprėja kova su uždegimu ir virusais. Tik nepatariu taip eksperimentuoti, nes nežinia, kokia žmogaus alerginė reakcija.

- Koks praėjusių metų derlius ir kur jį realizavote?

- Iš avilio vidutiniškai surinkome apie 47 kilogramus medaus. Jeigu nebūčiau atskyrusi šeimelių, tai gal būtų apie 60 kilogramų. Žinoma, produkciją reikia realizuoti. Skirtinguose turguose skirtingos kainos, tačiau vidutinė kaina Lietuvoje yra 6 eurai. Kartą Ukmergės turguje medų pardavinėjau po 6 eurus, tai vietiniai, kurie pardavinėjo po 10 eurų, man pradėjo aiškinti, kad aš blogai darau, numušu jiems kainą. Bet juk reikia ir sąžinės turėti, ne vien piniguose laimė. Supykusi atsakiau, kad mano medus - jei norėsiu, tai ir veltui išdalinsiu... Šiaip tai prekiauju medumi Širvintose, Ukmergėje, Vilniuje. Kai duodi žmogui paragauti, tada dažniausiai nuperka. Pastebėjau, kad labai dažnai perka tie patys žmonės, kuriems medus patiko. Atėję į turgų, jie vėl to paties ieško.

Esu labai dėkinga visiems bičiuliams, kurie randa laiko pasidalyti su manimi savo patirtimi, taip pat dėkinga savo vaikams, kurie kiekvienais metais dirba kaip „etatiniai“ medaus pilstytojai. Dėkinga vyrui, kuris atlieka staliaus darbus. Su šeimos pagalba po truputi plečiamės.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt