Iš Seimo salės apsaugos darbuotojų išprašytas Z. Vaišvila: manau, kad manęs bijojo S. Skvernelis

Lietuva

Zigmas Vaišvila. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA

361491

Antradienį iš plenarinių posėdžių salės Seimo apsaugos darbuotojų išprašytas prieštaringai vertinamas spaudos konferencijas parlamente nuolat organizuojantis Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila tikina – teisę sėdėti salės parteryje jis turėjo.

„Demokratija... Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio nurodymu mane jėga išvedė trys Vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojai. (...) Yra Signatarų statuso įstatymas, kuris sako, kad signataras, pateikęs pažymėjimą, gali patekti į bet kokią valstybės įstaigą. Nėra pasakyta, kad viename kambaryje gali būti, kitame negali“, – Eltai antradienį pasakojo Z. Vaišvila.

Pasak Nepriklausomybės akto signataro, Seimo posėdžių salės parteryje jis laukė kol galės pasisakyti dėl naujos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudėties.

„Vakar pasiprašiau pasisakyti svarstant VRK klausimą. Paprašėme atidėti šį svarstymą, pakeisti komitetą ir ištirti VRK veiklą. Manau, kad Saulius Skvernelis bijojo mano fakto. (...) Kartu su Stebėtojų gildija paskaičiavome, kad, jeigu būtų viskas buvę tvarkoje per Seimo rinkimus, tai Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija būtų netekusi nemažai mandatų. Dėl to juos ir tenkina ši VRK sudėtis“, – tikino Z. Vaišvila.

Kaip antradienį skelbė lrytas.lt, Ž. Vaišvila antradienį norėjo prisėsti Seimo posėdžių salės parteryje, kur dažniausiai vietos skiriamos kviestiniams svečiams, pavyzdžiui, buvusiems šalies vadovams ar svarbių institucijų atstovams. Tačiau, Vadovybės apsaugos pareigūnai signataro paprašė pasišalinti.

Tuo metu Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė Eltai nurodė, kad į Seimo posėdžių salės parterį Z. Vaišvila pateko neturėdamas tam teisės.

„Seimo statutas ir Seimo rūmų vidaus tvarka nustato, kokie asmenys turi teisę būti Seimo posėdžių salės parteryje. (...) Signatarui atsisakius išeiti iš posėdžių salės, buvo paprašyta Vadovybės apsaugos pareigūnų pagalbos“, – Eltai perduotame komentare nurodė J. Radzevičiūtė-Laugalienė.

ELTA primena, kad antradienį Seimas paskyrė naujosios VRK narius ir dar vienai kadencijai patvirtino šiuo metu pirmininkės pareigas einančios Linos Petronienės kandidatūrą.

Slapto balsavimo metu už Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktą L. Petronienės kandidatūrą balsavo 109 Seimo nariai, 8 pasisakė prieš, dar 7 susilaikė, vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu.

Seimas apsisprendė ir dėl kitų 6 kandidatų į VRK. Prezidentas Gitanas Nausėda į šias pareigas pasiūlė istoriką Giedrių Janauską bei dar vienai kadencijai pateikė komunikacijos specialisto Andriaus Vaišnio kandidatūrą. Tuo metu teisingumo ministras Rimantas Mockus pasiūlė dar vienai kadencijai VRK skirti teisininką Maksimą Reznikovą, taip pat pasiūlyta ir buvusios VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės kandidatūra. Savo ruožtu Lietuvos teisininkų draugija pasiūlė dabartinės VRK narės Lauros Martinaitytės ir advokatės Birutės Strimaitytės kandidatūras.

Dar šešis VRK narius pasiūlė paskutiniuose Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje mandatų iškovojusios partijos. Socialdemokratai į VRK pateikė šiuo metu komisijoje dirbančio Vyriausybės vicekanclerio Justo Pankausko kandidatūrą, „Nemuno aušra“ – partietės, parlamentarės Daivos Petkevičienės patarėjos Editos Karčiauskienės kandidatūrą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į VRK pasiūlė S. Skvernelio patarėją Agnę Silickienę, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į VRK pateikė dabartinės narės Gitanos Matiekuvienės kandidatūrą. Liberalų sąjūdis taip pat teikė dabartinės VRK narės Jolitos Baušytės kandidatūrą, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) darbus tęsti pasiūlė dabartinei VRK narei Olgai Kilkinovai.

Šias šešias kandidatūras parlamentarai patvirtino bendru sutarimu.

Antradienio vakarinio Seimo posėdžio metu numatyta naujosios VRK ir jos pirmininkės priesaika – po jos naujai suformuota komisija įgis įgaliojimus.

Remiantis Rinkimų kodekso nuostatomis, VRK iš naujo turi būti sudaroma po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau nei 140 ir ne daugiau nei 200 dienų.

VRK ketveriems metams sudaro Seimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt