Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
ELTA nuotr.
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA.LT
Antradienį liberalo Eugenijaus Gentvilo iniciatyvą klausimo nesvarstyti palaikė 86 Seimo nariai, prieš pasisakė 29, o susilaikė 4 parlamentarai.
„Atkūrus nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11-ąją, valstybė turėjo vadovą. Geras ar blogas, patinka ar nepatinka – ne apie tai kalba. (...) Priėmus nutarimą dėl valstybės vadovo statuso atėmimo, Lietuvos Respublika nuo 1990 iki 1993-ųjų, kada buvo išrinktas A. M. Brazauskas, liktų su kolektyviniu valdymo organu“, – frakcijos vardu išbraukti klausimą iš darbotvarkės prašė E. Gentvilas, aiškindamas, kad kol pastarasis nėra pakankamai išdiskutuotas.
Kaip jau buvo skelbta, siūlymą panaikinti prieš trejus metus V. Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą šių metų vasarį įregistravo Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.
Pasak jo, valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui suteikęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Be to, anot R. J. Jankūno, jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų.
ELTA primena, kad 2022 m. birželio mėnesį kadenciją baigęs parlamentas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
Tuomet valdantieji konservatoriai tvirtino, kad priėmus įstatymą bus atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus. Tuo metu dalis opozicijos įstatymo projekto ragino nepalaikyti, nes įžvelgė bandymą „prastumti“ istorijos klastojimą.