PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2020 m. Birželio 10 d. 18:48

Iš Naujikų ūkio braškynų – ant pasvaliečių stalo

Panevėžys

Naujikų ūkio braškyno šeimininkas Marius Karanauskas žada, jog pirmųjų šiemečių uogų galėsime paragauti jau labai greitai. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos

Pasvalio DarbasŠaltinis: Etaplius.lt


134376

Iš viešnagės Naujikų kaime, prie gražaus Lėvens upės vingio įsikūrusiame Naujikų ūkyje, parvežėme kelias geras naujienas.

Pirmoji – jau labai greit braškes auginantys ūkio šeimininkai nekantriausiems gurmanams pasiūlys pačių pirmųjų kvapnių ir gardžių uogų. Antroji – pasvaliečiai Naujikų ūkio braškių galės nusipirkti čia pat, mieste – kitą savaitę duris atvers šio ūkio kioskas prie Pasvalio autobusų stoties, į kurį šviežutėlės uogos bus vežamos tiesiai iš braškyno. Dar viena džiugi žinia – braškės Naujikų laukuose peržiemojo puikiai, pavasario šalnos žiedų beveik nepalietė, jie žada gausų derlių, tad uogų turėtų užtekti ir seniems ištikimiems, ir naujiems šio ūkio klientams.

Naujikų ūkio šeimininkas Marius Karanauskas minėjo, jog praėjusį rudenį braškėmis apsodinę dar vieną 40 arų sklypą, baigė planuotą braškynų plėtrą. Dabar jie iš viso užima pustrečio hektaro.

„Auginame trylikos skirtingų veislių braškes ir vis dar stebime, kurios jų mūsų krašto žemėje jaučiasi puikiai, kurios yra labiau įnoringos, – aprodydamas savo ūkio valdas pasakoja Marius Karanauskas. – Nuo pat to momento, kai tik pradėjome kurti savo ūkį, žinojome, jog braškes norime pažinti ne vien tik įprastu požiūriu – ankstyva ar vėlyva veislė, saldesnė ar rūgštesnė uoga. Juk ir braškių skonis, ir išvaizda pirmiausia priklauso nuo dirvožemio, nuo žemės, kurioje jos augs, paruošimo bei daugelio kitų dalykų. Norint užauginti savo išvaizda ir skoniu visus džiuginančias uogas, būtina perprasti juos visus. Todėl labai daug bendravom su mokslo žmonėmis, su patyrusiais braškių augintojais, važinėjome į seminarus. Apsisprendėme auginti vien tik desertines braškes. Žinoma, rizika, ar pasiseks, smarkiai padidėjo. Pramoniniam auginimui skirtų veislių uogos gerokai ilgiau išlaiko prekinę išvaizdą, nebijo ilgesnio vežiojimo, tokias braškes mažiau puola ligos. Bet skoniu ir aromatu jos niekada neprilygs desertinėms braškėms. Gi mes siekiame pirkėjui pasiūlyti išskirtinę, saldžią, gardžią, kvapnią uogą. Tiek daug veislių auginame pirmiausia dėl skonių įvairovės. O ankstyvos ir vėlyvos veislės leidžia pratęsti patį uogų skynimo sezoną“, – sako M. Karanauskas.

Kiekvienos veislės braškės turi savitą, tik joms būdingą skonį bei aromatą, tad tikras gurmanas tikrai jų nesupainios. Tarkim, „Konia“ – tarsi didžiulė žemuogė: tokia ji saldi ir kvapni. Bet šios veislės uogas būtina realizuoti per 12 valandų, nes kitaip jos prarastų savo puikią išvaizdą. Ypač aromatingas, ryškiai raudonas uogas sunokina „Ines“ veislės braškės. Viena pirmųjų kvapniomis, saldžiomis, blizgančiomis uogomis nudžiugina „Flair“ veislė.

befunky-collage5.jpg

„Buvau girdėjęs perspėjimų, jog molio žemėje, kokia ir dominuoja mūsų ūkyje, gero braškių derliaus tikėtis neverta. Bet aš pats įsitikinau, jog tai netiesa. Yra braškių veislių, kurios mėgsta būtent tokią žemę. Žinoma, dirvą reikėjo tinkamai paruošti – ją lengvinome durpėmis, gerinome žaliąja trąša. Antra vertus, molio žemė braškyne turi savų pranašumų: ji turtinga kalio. Gi uogos pačios saldžiausios ir būna, kai danguje netrūksta saulės, o dirvoje – kalio“, – braškių auginimo subtilybes atskleidžia mūsų pašnekovas.

Naujikų ūkio šeimininkas užsimena, jog nuo pat ūkininkavimo pradžios apsisprendė rinktis sunkesnį, rizikingesnį kelią, bet užauginti sveiką uogą.

„Vienas braškių augintojas man pasakė: jei braškių laukų nepurkši aštuonis kartus per metus, gali atsitikti taip, kad braškių neturėsi – pražudys ligos ar kenkėjai. Tokios šnekos liudija, jog braškė kartais būna ir labai „purvina“, chemikalais užteršta uoga. Mes to nenorime ir taip nedarome, – patikina M. Karanauskas. – Trąšas naudojame tik tas, kurios sertifikuotos ekologiniams ūkiams. Reguliariai tikriname dirvožemį, tad visada žinome, ko jame trūksta. Braškes auginame plėvele dengtose lysvėse, o jei kokia žolė išlenda šalia kerelio – ji išraunama rankomis. Tarplysvius šienaujame ir vien taip išvengiame dviejų purškimų – nuo piktžolių. Rankų darbo daug, bet ir uogos sunoksta daug sveikesnės. Kol kas nėra jokių analogų augalų apsaugos priemonėms nuo miltligės ir nuo kenkėjų. Bet jas naudojame minimaliai, labai atsakingai ir kuo anksčiau, kai braškės turi dar tik apie 10 proc. išsiskleidusių žiedų. Tokiu būdu gamintojų rekomenduojamą karencijos periodą (laiką, per kurį panaudota medžiaga pasišalina iš augalo) pailginame tris kartus. Vėlgi rizikuojame, nes maždaug porą mėnesių braškyną paliekame neapsaugotą. Ūkius kontroliuojantys higienos specialistai mūsų braškes yra tyrę dėl 190-ies pesticidų likučių, tačiau nė vieno nerado net pėdsakų.“

Naujikų ūkio valdos plyti gražios gamtos apsuptyje, toli nuo judrių, dulkančių kelių, nuo užteršto oro ir triukšmo, o visa tai irgi sukuria ekologišką aplinką.

Aukščiausios kategorijos daigus būsimam savo braškynui Karanauskai vežėsi iš sertifikuotų Olandijos, Vokietijos ūkių. Nors dabar jie jau kitiems gali pasiūlyti savo pačių išaugintų daigų. Pirmamečiame braškyne arčiausiai motininių kerelių susiformavusiems daigams leidžiama įsitvirtinti braškyno tarplysviuose. Marius šypsodamasis rodo plotelį, kuriame liko neišrautų ir neparduotų daigų. Jie tarplysvyje taip gražiai suvešėjo, jog kartu su lysvėse augančiomis braškėmis dabar atrodo tarsi vientisas žalias, baltais žiedeliais sėte nusėtas kilimas.

„Leidom jiems čia pasilikti, žiūrėsim, kas bus toliau“, – apie neplanuotą eksperimentą linksmai pasakoja braškių augintojas.

Marius Karanauskas sako, jog ūkyje talkinantys braškių skynėjai per patį uogų sezono įkarštį šiemet dirbs dviem pamainomis. Nuo ankstyvo ryto iki pietų nuskintos braškės iškeliaus jų laukiantiems pirkėjams į Vilnių, o pradėtos skinti vidurdienį tiesiai iš laukų bus gabenamos į kioską Pasvalyje arba parduodamos atvykusiems į patį ūkį.

„Pernai įdarbinome dvylika žmonių, šiemet galvojame, jog reikės jau šešiolikos darbininkų. Visi jie dirba legaliai, sumokame pagal paslaugų kvitus, baigiantis kiekvienai darbo savaitei. Vienas žmogus per dieną priskina apie 90 kilogramų uogų, o darbščiausieji ir apie 120. Per sezoną iš hektaro tikimės priskinti apie 16 tonų braškių. Labai džiaugiamės, kad pavyko išsaugoti didžiąją dalį per mūsų ūkio gyvavimo metus suburto kolektyvo. Tai tikrai darbštūs, sąžiningi žmonės, visus juos mes nuoširdžiai gerbiame ir vertiname.“

Prieš trejus metus įkurtas Gretos ir Mariaus Karanauskų ūkis jau spėjo pelnyti konkurso „Metų ūkis 2019“ titulą – buvo pripažintas didžiausios pažangos pasiekusiu mūsų rajono ūkiu. „Metų ūkio“ vardas jam suteiktas ir „Darbo“ rengiamuose Pasvalio krašto „deimančiukų“ rinkimuose.

Savo prekinį ženklą turintis Naujikų ūkis juo paženklina dailius popierinius indelius, kuriuose pateikia uogas pirkėjams. Tokią ekologišką tarą šis ūkis pradėjo naudoti bene pirmasis Lietuvoje.

Didelių medžių ir vešlių pievų apsupto ūkio valdose Gretos Karanauskienės brolis Darius prižiūri vienuolika bičių šeimų. Bitelės – puikios talkininkės apdulkinant braškių žiedus, be to, turbūt jau šią vasarą pirkėjams bus pasiūlyta Naujikų ūkio prekinį ženklą turinčio medaus.

Netoli Naujikų esančiame Pažąsų kaime baigiama ruošti dirva būsimam šparagų laukui. Šiai kultūrai būtina smėlinga žemė ir daug vandens. Marius Karanauskas patenkintas, jog pavyko rasti sklypą, esantį ne tik šalia upės, bet ir prie pat vieno jų ūkio darbininko sodybos, beveik tiesiai po trobos langais, tad būsimo šparagų lauko priežiūra – garantuota.

Visas naujienas apie Naujikų ūkį galima sužinoti tą patį pavadinimą turinčioje feisbuko paskyroje. Neseniai čia atsirado rubrika „Naujikai pataria“: ūkio šeimininkai geranoriškai dalijasi savo žiniomis. Kaip išlaikyti švarias braškes, kad uogą nuskynęs lysvėje galėtum iš karto dėti į burną? Kaip apsaugoti uogas nuo paukščių? Pateikiami ne tik atsakymai į tokius klausimus, bet gerąja patirtimi kviečiami dalytis visi feisbuko lankytojai. Būtent čia lauksime žinios ir apie pirmąsias Naujikų ūkio braškyne nuskintas uogas.