Iš meilės žmonėms – pareigūnės uniforma ir sveiko maisto tinklaraštis

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

81370

Su šiauliete policijos pareigūne Natalija Jarušauskiene, kuri kartu yra ir sveiko maisto „Skonio burtai“ tinklaraštininkė, susitinkame kavinėje po dienos darbų. Ant stalo garuoja moliūgų sriuba, bet liekna, sportiška moteris sako nelabai mėgstanti kavines – labiau vertina namų maistą. Dviejų mergaičių mama, kurios vyras dirba užsienyje, spėja viską: rūpintis mergaitėmis, dirbti, aktyviai sportuoti, rengti tinklaraštį, kruopščiai suruošti pietų dėžutes, lankyti sveikos mitybos seminarus bei pasidalyti įžvalgomis su sekėjais. Kaip?

Foto galerija:

Meilė maistui lydėjo visada

– Dirbate policijoje. Tai aktyvus darbas, kurį lydi sportas, kur privalai būti fiziškai stiprus.

– Policijoje dirbu užsieniečių kontrolės srityje. Pagrindinis darbas su atvykėliais – jų dokumentų priėmimas, darbas su leidimu gyventi Lietuvoje. Šiuo metu, kaip tikriausiai pastebėjote, užsieniečių antplūdis tikrai didelis. Ukrainiečių ir baltarusių tikrai labai daug. Krūvis nemažas. Esu dirbusi ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos migracijos srityje. Ten susidūriau su gausesne nelegalia migracija.

Policijos darbą visada lydi sportas. Dar besimokydama universitete, intensyviai sportavau. O dabar kasmet turime įvykdyti normatyvus – bėgimo, kovinės savigynos, šaudymo. Visiems privaloma, net ir dirbant su dokumentais, tik lygiai skiriasi. Turime būti nuolatinės parengties ir dabar taisyklės šiek tiek sugriežtintos. Tad visi pareigūnai dabar labai sportuoja (juokiasi).

– Peržiūrėjus jūsų tinklaraščio „Skonio burtai“ nuotraukas, susitikus su jumis pačia, lengvai pasidarytum išvadą, kad esate labai trapi, moteriška, estetiška. O greta – darbas policijoje, kovinė savigyna, sportas. Ar tai suderinama?

– Pasirodo, suderinama. Meilė maistui visada mane lydėjo. Tik tą meilės formą pakoregavo tam tikri įvykiai. Viskas prasidėjo nuo sveikatos bėdų, odos bėrimų, virškinimo sutrikimų. Buvau ne pas vieną gydytoją, net ir Latvijoje, bet man niekas nepadėjo. Nė vienas gydytojas nepaklausė, ką aš valgau. Visi išrašė vaistų, tepalų, net švirkščiamų vaistų gavau. Bet tai – tik momentinis gydymas. Nusivyliau medicina. Tų vaistų iki šiol nenusipirkau, nors įspėjo – jei jų nevartosiu, po 15 metų mirsiu nuo vėžio. Tuomet po truputį pradėjau skaityti, gilintis į save ir visi keliai nuvedė mitybos link.

– Prieš sukuriant tinklaraštį, reikėjo pačiai pasimokyti, susidėlioti mintis, o tik tada skleisti žinią žmonėms, savotiškai jiems padėti?

– Gal tai nėra didelė pagalba. Man patinka žmonės, būti arčiau jų. Pastebėjau, kad dėl mitybos tai vieni, tai kiti paklausia patarimo. Nesu specialistė, tik savamokslė, bet man tai labai patinka. Kiek leidžia laikas ir galimybės, skaitau, eksperimentuoju. Todėl atėjo momentas, kai panorau žiniomis pasidalyti su kitais.

57272195-428039867764041-1184064179326156800-n.jpg

Neturi laiko? Vadinasi, nenori

– Kodėl pavadinimas „Skonio burtai“? Kokia buvo tinklaraščio pradžia?

– Kai pagimdžiau antrąją dukrytę, buvau pradėjusi tinklaraštį pildyti, bet vėliau apleidau. Dabar apie pusę metų intensyviai rašau įrašus, bendrauju socialiniuose tinkluose.

O žodžio „skonis“ norėjosi tam, kad pavadinimas sietųsi su maistu. Idėja – ne tik maistas, o ir aktyvumo skatinimas. Kas mane seka, gali pamatyti, kad stengiuosi motyvuoti judėti. Visas pavadinimas gimė spontaniškai – per kelias minutes. Paklausiau draugės, ar geras pavadinimas, paprašiau sukurti logotipą ir viskas.

– Tinklaraščiui reikia skirti nemažai laiko. Ypač fotografijoms, taip pat joms atrinkti, įrašams. Kaip į pomėgį reaguoja šeima? Juk auginate dvi mergaites, viskam reikia laiko.

– Viskas vystosi savaime. Man labai patinka ryškios, šviesios spalvos, bet kol kas neturiu technikos, fotografuoju telefonu. Planuose yra punktas – patobulinti techniką (juokiasi). Žinoma, viskam reikia laiko ir investicijų. O nuotraukos… Kuo daugiau jų darai, tuo daugiau matai.

Mano mama kartais klausia, kam man to reikia. Bet aš gaminu sau. Gal, jei nebūtų tos socialinės erdvės, šiek tiek mažiau gaminčiau. Daugiausia gaminu savaitgalį ir visa šeima tai valgome. Ir vaikams noriu rodyti pavyzdį. Su didžiąja dukra jau vyksta nuolatinė kova. Tai šiuolaikinis vaikas, kuris sunkiai pasiduoda, bet stengiuosi ją motyvuoti judėti, sveikai maitintis. Situacija juk dabar baisi: anksčiau nutukdavo 40-mečiai, o dabar – jau 12–13 metų vaikai. Tikrai to nelinkėčiau savo vaikui.

O dėl laiko… Kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji. Vienas žmogus neseniai pasakė įdomius žodžius: „Jeigu neturi laiko, vadinasi, nenori.“ Kai norime, surandame laiko. Kad ir sportui. Mes visi turime laiko, pavyzdžiui, per pietų pertrauką galime skirti 20 minučių. Tikrai galima apeiti greitu žingsniu darbovietę keletą ratų. Tai vis tiek bus judesys. Aš pati per pietus einu į sporto salę, o jei randu auklę – dar ir pabėgioju. Labai patinka dalyvauti bėgimo renginiuose. Dabar sunku ištrūkti, kai buvo vienas vaikas, buvo paprasčiau. Antroji dukra dar mažytė, vyras užsienyje. Bet kažkaip spėju.

57451179-849731912048007-7978248257396539392-n.jpg

Skonis suformuojamas

– Kokios jūsų, kaip tinklaraštininkės, ambicijos? Augti, užsidirbti? Dabar juk ypač populiaru būti nuomonės formuotoju, kitaip dar vadinamu „influenceriu“.

– Kol kas mano siekis pradėti mokytis kažko, susijusio su mityba. Bet dėl savęs, ne dėl ateities planų. Turiu darbą, o mityba gali likti hobiu. Žinoma, nežinia, kaip gali susiklostyti gyvenimas. Ta socialinė erdvė, nežinau, kiek ji išsivystys. Jau dabar turiu vieną kitą pasiūlymą išbandyti prekes. Pinigų iš to tikrai neužsidirbsi. Bet jei žmonėms ir toliau bus įdomu, veikla tęsis.

Kartais tikrai sulaukiu komentarų, atsiliepimų, paskatinimų, kurie mane motyvuoja nesustoti. Kai žmonės sako, kad jiems įdomu, naudinga, labai smagu. Juk tada supranti, kad ir jiems padedi. Policijos darbas taip pat yra padėti žmonėms, o čia dar ir kitoje srityje galiu pasitarnauti.

– Turite gyvenimo taisyklių? Stengiatės būti disciplinuota, riboti savo mitybą? Ar galite lengva ranka užsisakyti ir picos?

– Mitybą seku vien dėl sveikatos. Mano organizmas, kiek pavyko išsiaiškinti, daug maisto produktų netoleruoja. Jei valgau miltų patiekalus, sutrinka virškinimas, organizmas jautriai reaguoja. Ir aš net dėkinga likimui už tai, nes nebūtų manęs tokios, kokia dabar esu. Turiu silpnybių, bet ne picoms. Galėčiau šaukštais valgyti riešutų sviestą, bet dėl to per daug savęs neriboju. Ir per šventes vaišių neatsisakau. Mano vyras mėgsta ir picas, ir burgerius, bet man tai nėra pagunda.

– Pamokslaujate žmonėms dėl mitybos?

– Ne, nepamokslauju (juokiasi). Jei paklausia – patariu. Žmonėms įdomu, stebisi, kaip tiek galiu save riboti.

– Sveika mityba ir tokio tipo tinklaraščiai vis labiau populiarėja. Tai mada ar atėjęs suvokimas, kad reikia savimi rūpintis?

– Gal ir mada, bet vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata. Motyvuoja save, žiūrėdami nuotraukas, nes gražaus kūno kultas tikrai egzistuoja. Visi turi silpnybių, tik visada galima rasti alternatyvą. Pavyzdžiui, aš negaliu be saldumynų, bet stengiuosi atrasti kažką, kas man tiktų, kad nereikėtų valgyti tortų ir pyragų.

Dabar kurį laiką nevartoju glitimo, nes įtariau, kad dėl jo turiu išsipūtusį pilvą. Ir, žinokite, tikrai matau pokyčius. Mano kolegės sako: „Taip, ir mums blogai, ir mums pučia pilvą, bet mes vis tiek valgome. Kaip tu taip gali?“

Kažkada ir mano diena be „Snickerso“ buvo bloga. Prie visko reikia mažais žingsniais prieiti. Skonis suformuojamas, tik reikia pastangų. Nebūna taip, kad vieną dieną viską valgau, o nuo kitos dienos imu maitintis išskirtinai sveikai.

Ir dar – tai turi tapti gyvenimo būdu, o ne dieta. Į darbą geriau atsinešti pačių gamintą maistą, gerą, nesirinkti valgyklų. Dabar žmonės tolerantiškesni pietų dėžutėms, nežiūri keistai. Visa tai yra investicija į save, reikia save pamilti.

Natalijos receptai

duonele.jpg

„Skonio burtų“ duonelė

Kokia ji nuostabi. Minkšta, drėgna, su traškia plutele, tobulo skonio. Aš tikrai kovojau su savimi, kad nesuvalgyčiau šio kepinio viena per vieną dieną. Man ši duonytė prilygsta tobulam pyragui ar tortui, užsidėjus ant jos pjaustyto banano ir truputį riešutų sviesto.

Tai tobulas augalinis kepinys. Jei medų pakeisite agavų ar klevų sirupu – taps veganiška.

Siūlau Jums ne dvejoti, o kepti!

Reikės:

• 1 stiklinės moliūgų sėklų;
• 0,5 stiklinės riešutų;
• 2,5 stiklinės datulių;
• 1,5 stiklinės stambių avižinių dribsnių;
• 4 šaukštų avižų sėlenų;
• 1 šaukšto medaus arba natūralaus sirupo;
• 3 šaukštų aliejaus;
• 1,5 stiklinės vandens;
• žiupsnelio druskos.

Gaminame:

Užmerkiame datules 30 min., tada smulkiai supjaustome. Riešutus susmulkiname. Visus ingredientus sumaišome, užpilame vandeniu ir palaukiame 15–20 min.

Sudedame tešlą į silikoninę arba kepimo popieriumi išklotą formą. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30–40 min.

Išimame kepinį ir padedame ant grotelių, padidiname temperatūrą iki 200 laipsnių ir pakepame, kol šonai apskrus.

desertas.jpg

Sėklų desertas

Labai skanus desertas – sėklų, riešutų ir spanguolių kozinakas.

Reikės:

• 200 g mišinio iš saulėgrąžų, moliūgų sėklų, migdolų, džiovintų spanguolių;
• 40 g medaus.

Saulėgrąžas ir moliūgų sėklas pakepiname. Riešutus pjaustome perpus. Medų ištirpiname. Visus ingredientus išmaišome. Formą išklojame kepimo popieriumi, sudedame masę, paskirstome rankomis. Ant viršaus uždedame kepimo popierių, kažką sunkaus ir dedame į šaldytuvą, kol sustings. Sustingus supjaustome.

logo-srtrf.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt