Irenos šimto metų gyvenimo istorija: 6 vaikai, 14 anūkų ir 18 provaikaičių

Kaunas

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Kauno rajono savivaldybė

Šįmet balandis gausus gražių jubiliejų Kauno rajone. Penktadienį ypatingą gyvenimo sukaktį, 100-ąjį gimtadienį, šventė ir Babtų gyventoja Irena Trumpiškienė. Vos prieš kelias savaites tokius pačius garbingus jubiliejus minėjo Konstancija iš Juragių ir Veronika iš Karmėlavos.

Pagerbti jubiliatės Irenos atvyko gausi Kauno rajono savivaldybės komanda: vicemeras Lukas Alsys, Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė ir Babtų seniūnas Gediminas Pupinis.

„Jūs visą gyvenimą buvote aktyvi ir energinga, tad gražaus jubiliejaus proga norisi jums palinkėti meilės šeimoje ir stiprios sveikatos“, – sveikino vicemeras L. Alsys.

Irena gimė 1925 m. balandžio 25 d. Šilalės rajone, Smalkvičių kaime, gausioje ūkininkų Bronislavo ir Aleksandros Ragauskų šeimoje: turėjo du brolius ir keturias seseris. Jubiliatė dar paauglystėje neteko tėvo, todėl nuo mažens jai teko dirbti sunkius ūkio darbus.

Būdama 21 metų ištekėjo už Jono Trumpiškio. Deja, Irenos šeimyninę laimę sudrumstė Sovietų Sąjungos pradėti trėmimai. 1951 m. spalio 2 d. kartu su vyru ir dviem vaikais ji buvo išbuožinta ir išsiųsta į Krasnojarsko kraštą, Užuro avininkystės tarybinį ūkį. Pagal sovietų įsakus, į Sibirą tremiama buvo tik Ireną, o jos vyras su vaikais būtų likęs Lietuvoje, tačiau šeima nenorėjo skirtis. Jonas pats pasiprašė, kad ir jį ištremtų.

Pirmieji tremties metai šeimai buvo ypač sunkūs: vyrą išvežė kirsti miško, o Irena liko viena su mažais vaikais, jiems dažnai trūkdavo maisto. Tačiau Irena ir Jonas Trumpiškiai buvo darbštūs žmonės, įsigijo gyvulių, pasistatė namą ir tremtyje susilaukė dar trijų dukterų.

Po Stalino mirties šeima buvo reabilituota, bet grįžti į tėvynę negalėjo, nes į Sibirą buvo ištremti be teisės grįžti į Lietuvą, todėl persikėlė gyventi į Latviją, kaimą netoli Saldaus miesto. Praėjus dvejiems metams, 1962 metų pavasarį, sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Babtuose.

Tėvynėje Irenai, kaip tremtinei, nebuvo leista dirbti net gyvulių fermoje, todėl jai teko dirbti statybose pagalbine darbininke.

Jau gyvendama Lietuvoje su vyru susilaukė dar vienos atžalos – sūnaus. Šiandien šimtametė džiaugiasi šešiais vaikais, keturiolika anūkų ir aštuoniolika provaikaičių, dar du netrukus gims. Deja, prieš metus vyriausia Irenos dukra mirė.

Irena dar prieš 5 metus buvo labai guvi, nuolat skaitydavo knygas, mėgdavo megzti – visi anūkai ir proanūkiai turėjo jos numegztas kojines.

Sukaktuvininkė daug metų dalyvavo Babtų kultūros centro pagyvenusių žmonių ansamblyje – buvo puiki šokėja ir nuostabi pasakorė. Jos dukros šiuos talentus paveldėjo iš mamos.

Nors fizine sveikata šimtametė nesiskundžia, kaip pati sako – jai nieko neskauda, tačiau atmintis jau šlubuoja. Senjorė gyvena su sūnaus šeima tame pačiame name, kurį savo rankomis statė jos vyras.

„Mamai didžiausias džiaugsmas dabar yra mūsų apkabinimai, švelnumas ir bučiniai, kuriuos ji labai mėgsta. Mūsų tėčio nebėra labai seniai, bet nuolat prisimename jį, koks geras žmogus buvo, nagingas“, – prisiminimais dalinosi šimtametės dukra Regina.

Visą gausią šimtametės šeimą vienija bendrystė ir begalinė meilė, kurią Irena su vyru Jonu įskiepijo savo vaikams nuo mažumės. O pati jubiliatė pažadėjo, kad gyvens dar ilgai. „Tikrai sulauksiu 114 metų“, – tikino Irena.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt