Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Branduolinis ginklas / Unsplash
Rasa StrimaitytėŠaltinis: ELTA.LT
„JAV vyriausybė turi suprasti, kad derybos įmanomos tik vienodomis sąlygomis, o ne taikant maksimalų spaudimą Iranui“, – pabrėžė ministras. Kol taip nėra, Iranas, pasak jo, ir toliau sieks konstruktyvaus penkių kitų Vienos branduolinio susitarimo šalių – Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos – bendradarbiavimo ir tarpininkavimo.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė parašęs laišką aukščiausiajam Irano lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame kalba apie galimas branduolines derybas. Šis nuo tada kelis kartus atmetė derybas su D. Trumpo administracija kaip „betiksles“ ir „negarbingas“. Ir nuosaikiu laikomas Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė nesutinkąs su derybomis darant spaudimą. „Daryk šitą, to nedaryk. Tai nepriimtini reikalavimai, o ne pagrindas deryboms“, – pažymėjo jis.
Per pirmąją savo kadenciją D. Trumpas 2018 m. vienašališkai pasitraukė iš Vienos branduolinio susitarimo, kurio tikslas buvo apriboti Irano branduolinę programą ir mainais atšaukti sankcijas. Tada ir Teheranas nebesilaikė sutarties įsipareigojimų. Dėl sankcijų Iranas yra ištiktas didelės finansinės krizės. Pasak stebėtojų, vieninteli išeitis iš krizės yra branduolinių derybų atnaujinimas ir su tuo siejamos sankcijų atšaukimo viltys.