Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Iranas / Scanpix
Lina LinkevičiūtėŠaltinis: ELTA
Prieš tai vadinamosios E3 šalių grupės užsienio reikalų ministrai ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas telefonu pasikalbėjo su savo kolega iš Irano.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį E3 ir Irano vyriausybių atstovai susitiko Stambule, kad aptartų ginčą dėl Irano branduolinės programos. Tikslas buvo padidinti diplomatinį spaudimą Islamo Respublikai. Tai buvo pirmasis derybų ratas nuo 12 dienų karo, kurį birželio mėnesį Izraelis pradėjo prieš Iraną.
Europiečiai konkrečiai grasino Iranui grąžinti senas, griežtas Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, jei branduolinis ginčas nebus išspręstas iki rugpjūčio pabaigos. E3 šalys, kaip 2015 m. Vienos branduolinio susitarimo signatarės, gali suaktyvinti vadinamąjį „snapback“ mechanizmą, kuris leidžia iš naujo įvesti griežtas JT sankcijas.
Prieš prasidedant birželį užvirusiam karui Vašingtonas ir Teheranas beveik du mėnesius derėjosi dėl branduolinės programos, tačiau proveržio nepasiekta. Šeštasis derybų ratas neįvyko, nes Izraelis dviem dienomis anksčiau pradėjo karą. Izraelis kartu su JAV subombardavo pagrindinius branduolinius objektus. Dėl to Irano vadovybės nepasitikėjimas Vakarais pasiekė naujas aukštumas.
Izraelis, JAV ir Europos šalys baiminasi, kad Islamo Respublika siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Teheranas tai atmeta. Ypač didelį nerimą Vakarams kėlė urano sodrinimas iki ginklams beveik tinkamo lygio.