Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
IR VIENĄKART, PAVASARI...
Tokiais žodžiais prasidėjo aštuntoji poezijos pavasario šventė Kuktiškėse, šiais metais svečius pakvietusi ne vien iš Utenos apskrities ar netolimo Vilniaus, bet ir iš Žemaitijos.
„Pagerbkime tylos minute“. Nuščiuvę žmonės ir anūkės Vaivos Butkevičiūtės skambinama melodija, skirta Anapilin išėjusios Elenos Čiužienės atminimui.
Elenos Čiužienės ir jos vyro Antano Čiužo pastangomis ir lėšomis Kuktiškėse atremontuotas tvartelis, kuriame kažkada glaudėsi dievadirbys Antanas Deveikis, kuktiškėno Prano Treinio sakmių romane „Ančiuku“ vadinamas, o kuktiškiečių tarme „Unčioku“ šaukiamas. Čia glaudėsi knygnešys Liudvikas Misevičius (Kuliešius), knygeles meiliai „liepsnelėmis“ vadindamas ir Antano Deveikio įrankių skrynelę panaudojęs lietuviškos spaudos platinimui.
Tai primena kieme stovintis tautodailininko Stasio Karanausko skobtas ąžuolinis stogastulpis ir antrajam gyvenimui prikeltame tvartelyje įkurta knygų prieglauda, iš apylinkės sodybų surinktų senovinių įrankių ir rakandų kolekcija.
Nors nėra šios poezijos šventės sielos ir įkvėpėjos Elenos Čiužiėnės, dabar jau tradicija virtusią šventę puoselėja vyras Antanas Čiužas, dukros Vijolės Petrauskienės šeima ir Kuktiškių bendruomenė, davę savotišką priesaiką šiai gražiai tradicijai neleisti nugrimzti į užmarštį.
Dėmesio šiai šventei tikrai netrūksta: čia lankėsi poetė Ramutė Skučaitė, garbūs Rašytojų sąjungos nariai, kurių poezijos rinkiniai neužsiguli knygynuose, o tomai bibliotekų lentynose.
Dailininkas Klemensas Kupriūnas, daugiau žinomas, kaip ekslibrisų kūrėjas, švelniai ir su didele pagarba kalbėjo apie Eleną, ant didelio didelio ekslibriso surinko rašytinius dalyvių palinkėjimus – prisiminimus ir padovanojo muziejui, skaitė savo eiles.
Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos darbuotoja Gražina Kavoliūnienė kankliavo dainuodama liaudies dainas, skaitė eiles iš šiemet skaitytojams pristatytos sakralinės poezijos knygos.
Alantiškis fotografas ir prozos meistras Danielius Drazdauskas taip vaizdingai tarmiškai perskaitė miniatiūrą „Kas gi dabar tas bulbiakasis“, kad vyresnieji žmonės ko gera, pajuto į panages prilindusių žemių kvapą, nė vienos poezijos šventės nepraleidęs radijo žurnalistas Romualdas Valančiūnas prajuokino šmaikščiu pašiepiančiu eilėraščiu.
Vilniškė Saulė Pauliuvienė skaitė spaudai ruošiamos knygos ištrauką, o jos anyta, kretingiškė Zita Pauliuvienė sodriai žemaitiškai porino apie storas žemaitiškas vestuves.
Istorikas Gintautas Šeikis pasidžiaugė, kad Kuktiškės yra kraštas, išlaikęs istorinę atmintį, šeimininko Antano Čiužo studentas, akademikas Arvydas Matulionis prasidalino prisiminimais ir padeklamavo specialiai šiai progai sukurtą pirmą gyvenimo eilėraštį.
Šiais metais Utenos visuomenei pristatytos knygos eilėraščius skaitė Rasa Milerytė, linkmeniškė Vida Balčiūnienė į sakaitomų eilėraščių pynę įterpė akimirkos nuotaikos padiktuotas eiles, skirtas Elenai, o Ingrida Kepalaitė liko ištikima sau- skambėjo tarmiškai sudėliotos mintys.
Į renginio eigą darniai įsiliejo Vilmos Valiulienės vadovaujamos Tauragnų KC kaimo kapelos „Tauragna“ griežimas.
Jiems grojant, ant vejos smagiai sukosi poros. Ne bet kokių šokėjų – pasimėgauti gera nuotaika ir pabūti poezijos aureole gaubiamoje sodyboje atvažiavo šokių studijos „Slingas“ šokėjai, kurie taip įsilinksmino ir uždegė dalyvius, kad sunku buvo suprasti, kas vyksta: poezijos ar šokio šventė. Puiku tai kad atvykėliai ne tik šokį atsivežė – atsivežė ir savo eiles.
Pabaigoje eilėraščius skaitė saviškės, kuktiškėnės. Gyvas eiles, kaip perlinius karoliukus barstė Zita Dičiuvienė ir Dalia Bubulienė.
Šventė baigėsi. Liko puikūs prisiminimai. Dar šiandien skamba posmai ir vingrios melodijos, dar šiandien sukasi šokėjų poros...
Iki pavasario.