Ir ereliai kartais dumble išsimaudo

Klaipėda

Ventės rago ornitologinės stoties nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

153100

Ventės rago ornitologai savaitgalį išgelbėjo Kintų žuvininkystės tvenkiniuose plunksnas susitepusį ir nepaskrendantį jūrinį erelį. „Ne tiek rūpestis, kiek malonumas buvo erelį maudyti. Kur kas didesnė problema, kad Lietuvoje nėra teikiamos sužeistų laukinių paukščių gydymo ir reabilitacijos paslaugos“, - į problemą atkreipė dėmesį Ventės rago ornitologinės stoties vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas.

Nepaskrendantį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla) ornitologai pamatė stebėdami paukščius Kintų žuvininkystės tvenkiniuose. Didžiulis jūrinis erelis susitepė plunksnas, išsimurdęs nuleidinėjamo tvenkinio dumble ir negalėjo pakilti.

Specialistai jį sugavo, pervežė į Ventės rago ornitologinę stotį. Čia paukštis buvo išmaudytas ir paliktas džiūti per naktį. Ryte sausas ir žvalus sparnuotis buvo sužieduotas, išmatuotas ir paleistas į laisvę. Pagal matmenis nustatyta, kad tai buvo pirmametis jūrinio erelio patinas.

Pasak V. Eigirdo, tai jau ne pirmas atvejis, kai ornitologams tenka maudyti erelius. „Tokios situacijos kartojasi kasmet. Jūrinių erelių šiose apylinkėse nemažai, viename tvekinyje po kelias dešimtis suskaičiuojame. Žaisdami, ieškodami maisto jie įkrenta į nuleistų tvenkinių dumblą, išsitepa plunksnas ir tada negali pakilti. Manau, kad kai kurie gal net pražūna. Tiesa, žuvusio paukščio matyti neteko, tačiau yra tekę kapanotis net iki tvenkinio vidurio, kad išgelbėčiau erelį. Tikėtina, kad jie ir patys išsikapanotų, nes tvenkiniuose nemažai kelmų. Gal ant jų išdžiūtų ir viskas būtų gerai, bet nesinori to laukti“, - komentavo V. Eigirdas.

ke64.jpg

Ornitologas pasidžiaugė, kad prieš kelius dešimtmečius ant išnykimo ribos buvusių jūrinių erelių populiacija šiuo metu Lietuvoje yra pasiekusi maksimumą ir toliau auga. „Sunku pasakyti, kas konkrečiai lėmė populiacijos atsigavimą. Manau, kad daugiausia naudos davė dirbtinių lizdų kėlimas šiems paukščiams. Dirbtiniai lizdai pradėti kelti tada, kai Lietuvoje ėmė trūkti didelių medžių, kuriuose erelis galėtų įsikurti“, - pasakojo pašnekovas.

Išsipurvinusio erelio maudynės, anot V. Eigirdo, - nedidelis rūpestis. „Baisiau būna, kai randame sužeistą paukštį. Lietuvoje nėra teikiama sužeistų laukinių paukščių gydymo, priežiūros paslauga. Žmonės labai dažnai kreipiasi į mus, bet mes neturime sąlygų suteikti tokią pagalbą. Sužeistiems paukščiams būna reikalinga ilga reabilitacija. Mes neturime tam skirtų patalpų. Yra gyvūnų globos institucija „Nuaras“, kuri turėtų rūpintis laukiniais gyvūnais. Aš pats esu jiems skambinęs dėl sužeisto gandro, bet gavau atsakymą, kad dabar negali privažiuoti, kad palaukčiau porą dienų. Paukščiui buvo atviras sparno lūžis. Kaip gali laukti porą dienų? Šią problemą būtina spręsti“, - akcentavo Ventės rago ornitologinės stoties specialistas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

ke65.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt