Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Rykštenės apima vis didesnius plotus
Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Zigmantas Gudžinskas pastebi, kad mieste vos ne kiekviename žaliame plote galima aptikti invazinių rūšių.
Pastaraisiais metais ypač išplito didžiosios bei kanadinės rykštenės. 2023 m. jų buvo nušienauta apie 8 ha, o šiemet planuojama šiuos augalus naikinti nuosekliai. Rykštenės plinta tiek sėklomis, tiek šakniastiebiais, todėl svarbu jas šienauti dar nepradėjus sėklų brandinimo – liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kanadinė rykštenė / Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Vis dažniau pastebima ir japoninė reinutrė – vis dar gyventojų sodinama sodybose, tačiau patenka į gamtą ir gali tapti pavojinga invazine rūšimi.
Naikins ir privačiuose sklypuose
Vilniaus miesto savivaldybė nuosekliai naikina Sosnovskio barščius. Pernai barščiai naikinti net 170 vietų – apie 64 hektarų plote. Nors kai kuriose teritorijose pavyko sumažinti augalų skaičių, užfiksuota ir 30 naujų židinių.
„Baigiame rengti naują veiksmų planą, kuriame numatomas Sosnovskio barščių, rykštenių ir ispaninio oriono naikinimas. Į jį įtrauksime ir privačius sklypus“, – apie planus kalbėjo Emilis Tamošiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas. Efektyviausi naikinimo būdai bus parenkami konsultuojantis su mokslininkais.
Sosnovskio barščių naikinimas / Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Šeškinėje naikins uosialapius klevus
Intensyviau naikinami ir uosialapiai klevai – jie šalinami iš Neries ir Vilnios pakrančių, o atžalos reguliariai šienaujamos. Šiemet klevai bus naikinami ir Šeškinės šlaitų geomorfologiniame draustinyje (tarp „Akropolio“, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių). Nedideli medeliai bus nupjaunami, o didesni – nudžiovinami į medžių kamienus suleidžiant herbicidų. Tai efektyviausias būdas kovoti su šiais augalais, nes taip jie neatželia.
Tiesa, prie vandens telkinių herbicidai nenaudojami dėl pavojaus vandens ekosistemoms.
Žaliosios atliekos – paslėpta grėsmė gamtai
Invaziniai augalai itin veši apleistuose plotuose, statybvietėse, pasklinda su atvežtiniu gruntu. Pavyzdžiui, statant Vakarinį aplinkkelį kartu su gruntu buvo atvežta įvairių invazinių augalų sėklų – Sosnovskio barščių, gausialapių lubinų, vienmečių šiušelių, raukšlėtalapių erškėčių, rykštenių.
Invazinių rūšių židiniai susidaro gyventojams neatsakingai tvarkant žaliąsias atliekas.
„Sodininkai ir daržininkai galvoja – nieko čia tokio, išmečiau žolę ar išrautas piktžoles iš savo sklypo, juk tai organika, greitai supus. Tačiau su atliekomis į gamtą patekę svetimžemiai augalai pradeda nekontroliuojamai plisti ir užgožia vietines rūšis“, – atkreipė dėmesį Z. Gudžinskas.
Komposto dėžės turi būti uždaros, nes juose puikiai tarpsta ispaniniai arionai šliužai.
Arionas / Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Ne tik augalai – pavojus iš bestuburių
Vilniaus apylinkes pasiekė ir tikras daržininkų siaubas – ispaninis arionas. Jis greičiausiai atgabentas su sodinukais. „Dirvožemis – kaip gyvas sudėtingas organizmas. Jame glūdi daug augalų sėklų, grybų sporų, vabzdžių lervų ir kiaušinėlių, įvairių mikroorganizmų. Viso to atsivežama iš kitų šalių, o neturėdami natūralių priešų, svetimi organizmai pradeda plisti ir kenkti aplinkai,“ – apie invazinių rūšių plitimą pasakojo Z. Gudžinskas.
Invazinės rūšys pakeičia visą ekosistemą
Invaziniai augalai ne tik nustelbia vietines rūšis, bet ir keičia dirvožemio sudėtį. Pavyzdžiui, lubinai išskiria daug azoto, o rykštenės taip pat paveikia dirvožemio mikroorganizmus. Dėl šių pokyčių išnyksta natūralios buveinės, mažėja gyvūnų įvairovė.
Tyrimai rodo, kad invaziniai, gausiai žydintys augalai pritraukia daugiau apdulkintojų, todėl vietinių augalų žiedai lieka neapdulkinti ir nesubrandina sėklų.
Z. Gudžinskas pabrėžia, kad kova su invazinėmis rūšimis įmanoma tik bendradarbiaujant: „Savivaldybės turi nuosekliai naikinti invazines rūšis viešose erdvėse, o gyventojai – tai daryti savo sklypuose, atsakingai kompostuoti atliekas, o želdinimui rinktis vietinius augalus.“