PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Kovo 20 d. 13:17

Intelektualūs pokalbiai apie meno siųstuvus ir imtuvus

Utena

Violeta DevelienėŠaltinis: Etaplius.lt


295503

Utenos kraštotyros muziejuje nuolat vyksta įspūdingų meno formų susijungimai. 2024 03 14 Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros dėstytojas asist. dr. Norbertas Černiauskas uteniškiams pristatė naujausią knygą „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“, o Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Dizaino katedros vedėjas prof. Virgilijus Trakimavičius pakvietė į grafikos darbų parodą „Visko po truputį“. Du įdomius ir šalyje gerai žinomus kūrėjus apie kūrybą, apie žmones dirbusius kūrybos paraštėse, apie užgniaužtą ir išsilaisvinusią Lietuvą pakvietė pasikalbėti Utenos kraštotyros muziejus direktorė Jovita Nalevaikienė.

VU dėstytojas N. Černiauskas pristatydamas savo naujausią knygą pasakojo, kad ji skirta dar vienam jį kankinusiam klausimui analizuoti – kaip Lietuva gyventų ir atrodytų, jeigu nebūtų lemtingųjų 1940-ųjų įvykių ir viskas būtų susiklostę kiek kitaip. „Aš rašiau, nes kitaip negalėjau. Net kai iš pradžių negavau jokio finansavimo tai knygai, vis tiek rašiau, negalvodamas apie menamą sėkmę. Manau, labai svarbu, tikėti tuo ką darai“, –pasakojo istorikas, primindamas kūrybiškus, bet užgniaužtus žmones, kurių darbai nuo dabartinės lietuvių kultūros iki kultūros istorijos garsina Lietuvą pasaulyje.

Meno takais susitikimo dalyvius pakvietė pasivaikščioti ir apie parodas, kurias kažkada buvo galima rengti tik neoficialiose erdvėse, pasakojo prof. Virgilijus Trakimavičius, pasiremdamas lietuvių tapytojos, tekstilininkės. Kazimieros Zimblytės, tapytojo Lino Leono Katino, istorikės, pedagogės Vandos Daigirdaitės Sruogienės ir kitų iškilių menininkų pavyzdžiais.

Kai susitikimo dalyviai apžiūrėję paveikslus pasmalsavo, kiek gali kainuoti toks subtilus menas, grafikas, dizaineris Virgilijus Trakimavičius šyptelėjo: „Na, štai imu naują popierių, supjaustau, tepu dažais, pjaustau skalpeliu, sugadinu… Tai gal nieko nekainuoja? Jei meno siųstuvai siunčia signalą, o imtuvai tuo metų neįjungti, mes galime kai ką prarasti. Bet smagu, kad galime atvirai kalbėti apie tai, smagu, kad sugebame atsitiesti ir neprarasti savasties”, – kalbėjo renginyje meno chirurgais „pakrikštyti“ svečiai. Kiek reikia kantrybės ir sumanumo įamžinant istoriją paveiksluose ir polėkio per laiko pjūvius pateikti šalies virsmo istorijas knygose.

Meno siųstuvai veikia, svarbu kad imtuvai būtų įjungti.

Violetos Develienės nuotr.


Foto galerija: