Laiku nediagnozuota inkstų akmenligė gali grėsti komplikacijomis

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

288433

Inkstų akmenligė – tai liga, kuria sergant inkstuose formuojasi akmenys. Šie akmenys ilgus metus gali nesukelti jokių simptomų – dažniausiai apie juos sužinoma tik ištikus ūmiam stipraus skausmo priepuoliui. Apie inkstų akmenligės priežastis, simptomus, diagnostiką bei gydymo galimybes pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas urologas Mindaugas Raščius.

Pasak gydytojo, akmenlige serga nuo 1 iki 20 proc. kiekvienos šalies populiacijos, tačiau išsivysčiusiose šalyse sergamumas šia liga didesnis. Vyrams akmenys susiformuoja dukart dažniau nei moterims. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 30–60 metų amžiaus asmenims.

Inkstų akmenligę dažnai nulemia mūsų gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai

Gydytojas urologas sako, kad dažniausiai akmenų formavimąsi inkstuose nulemia ne tik druskų ir kristalų koncentracija šlapime, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai. Šios ligos rizikos faktoriai: viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas, gretutiniai susirgimai (podagra, skydliaukės sutrikimai), nepakankamas skysčių kiekis, perteklinis maisto papildų, kalcio preparatų vartojimas.

M. Raščius pastebi, kad pacientai dažniausiai į gydytojus kreipiasi prasidėjus stipriam skausmui juosmens srityje. Skausmas plinta į pilvo apačią, kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę, norima dažniau šlapintis. Gali pakilti temperatūra, imti pykinti, vemiama. Pasak gydytojo, tokiu atveju pacientai dažniausiai kviečia greitąją pagalbą ar patys vyksta į skubios pagalbos skyrių.

Laiku nediagnozuota inkstų akmenligė gali grėsti komplikacijomis

Pašnekovo teigimu, akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai, o skausmas pasireiškia tik tada, kai susiformavę akmenys užstringa šlapimtakyje ir sukelia uždegiminius procesus.

Inkstų akmenligė diagnozuojama remiantis paciento anamneze, klinikine apžiūra ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatais. Prireikus skubios pagalbos, gydytojui urologui inkstų akmenligę tenka atmesti ūmaus apendicito, divertikulito, tulžies pūslės akmenligės, žarnų nepraeinamumo, opaligės ir kitų ligų galimybę, kurių gydymas kardinaliai skiriasi.

Dažnai ši liga diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu atliekant vidaus organų echoskopiją arba radus tam tikrų pakitimų šlapimo tyrime. Tokiu atveju pacientas siunčiamas urologo konsultacijai. Jos metu atliekamas ehoskopijos tyrimas, padedantis patvirtinti arba atmesti inkstų akmenligės diagnozę.

M. Raščius sako, kad jeigu susiformavę akmenys yra nedideli, žmogus, apie juos nežinodamas, gali nugyventi visą gyvenimą. Tuo tarpu didesni akmenys gali sukelti skausmus, šlapimtakio obstrukciją (užkimšimą) ar kitas komplikacijas. Tam, kad juos pašalinti gali prireikti skubios operacijos. Kartais esant užblokuotam inkstui šlapimo takų infekcija gali greitai progresuoti ir išsivystyti pavojinga gyvybei būklė – urosepsis. Laiku nesuteikus pagalbos ji gali baigtis mirtimi. Ypač ši būklė pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems gretutinių ligų.

Gydytojas urologas pataria, kad norint išvengti pavojingų situacijų, reikėtų nenumoti ranka į savo sveikatą ir, jaučiant besikartojantį juosmens ar nugaros skausmą, atvykti pasitikrinti pas specialistą.

Akmenligė ne visada gydoma chirurgiškai

Dažnai manoma, kad vienintelis akmenų pašalinimo būdas – chirurginė operacija, kurios baiminantis delsiama kreiptis į gydytojus. Tačiau M. Raščius pastebi, kad operacinis gydymas taikomas tik apie penktadaliui visų akmenligės atvejų.

Neretai pakanka konservatyvaus gydymo – skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Esant poreikiui pacientui gali būti skiriami papildomi medikamentai. Mažesni nei 5 milimetrų akmenys dažniausiai su šlapimu pasišalina savaime, todėl, pasak gydytojo, neretai skiriami konkrementus tirpinantys preparatai ir pasirenkama akmenų stebėjimo taktika. Siekiant padidinti akmens pasišalinimo tikimybę, pacientams patariama gerti daug skysčių.

Prireikus chirurginio gydymo, įprastai taikomi šiuolaikiniai mažai invazyvūs gydymo metodai – ekstrakorporinė litotripsija, ureteroskopija, pekutaninė nefrolitotripsija. Jų metu naudojami mažo diametro, lankstūs instrumentai ir modernūs skaldymo šaltiniai, todėl gydymas yra itin tausojantis, o pacientai jau kitą dieną po procedūros gali vykti namo. Atviros operacijos šiais laikais atliekamos labai retais atvejais.

Jeigu akmenų dydis yra iki 1,2 cm, gali būti atliekama ekstrakorporinė lipotripsija, kurios metu akmenys suskaldomi išoriškai bangomis. Esant 2 cm dydžio akmenims, dažniausiai pasitelkiama ureteroskopija. Šios tausojančios operacijos metu per šlaplę ir šlapimo pūslę į šlapimtakį arba inkstą įvedamas ureteroskopas su maža šviesolaidine kamera, leidžiančia tiesiogiai matyti šlapimtakius bei inkstus. Akmenys lazerine skaidula suskaldomi į smulkius fragmentus, kurie lengvai pašalinami. Didesni nei 2 cm akmenys gali būti skaldomi transkutaniškai. Per mažą pjūvelį šone įdūrus į inkstą, iki reikiamo diametro išplečiamas kanalas ir akmuo tiesiogiai suskaldomas lazeriu ar ultragarsu.

Kaip išvengti akmenligės atsinaujinimo ir sumažinti šios ligos riziką

Mindaugas Raščius atkreipia dėmesį, kad sirgusiems akmenlige net ir po gydymo išlieka ligos atsinaujinimo ir priepuolių pasikartojimo rizika, nes organizmas linkęs iš naujo formuoti konkrementus. Todėl labai svarbu atsakingai laikytis gydytojų pateiktų rekomendacijų, padedančių sumažinti pakartotino akmenų susiformavimo tikimybę.

Pasak gydytojo urologo, dažniausiai pacientams rekomenduojama speciali dieta, druskos ribojimas, didesnis fizinis aktyvumas, esant gretutinėms ligoms – jų gydymas, esant viršsvoriui – svorio mažinimas, pakankamas skysčių ( 2,5 l per parą) vartojimas. Taip pat patariama vengti didelio skysčio netekimo sportuojant ar lankantis pirtyje.

Pašalinus inkstų akmenį, rekomenduojama atlikti jo cheminės sudėties ištyrimą. Nustačius akmens rūšį, gydytojas gali skirti specialią dietą ar gydymą, taip pat pateikti tikslesnes rekomendacijas, padėsiančias išvengti pasikartojančių akmenligės priepuolių.

Baigdamas pokalbį gydytojas urologas pataria, jog sumažinti akmenligės riziką galima ribojant suvartojamų baltymų ir druskos kiekį, geriant pakankamai skysčių, į kasdienį mitybos racioną įtraukiant daugiau citrusinių vaisių, uogų (ypač spanguolių), daržovių. O laiku diagnozuoti šią ligą ir išvengti grėsmingų situacijų padės reguliari sveikatos patikra ir vidaus organų echoskopijos tyrimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt