In memoriam Romualdui Aleknai (1931–2021)

Šiauliai

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

160627

Anapilin išėjo devyniasdešimties metų sulaukęs kraštietis, dailėtyrininkas, lietuviškosios kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna.

Išaugino Romualdą Alekną Grinkiškio kraštas. Jis -  nuo Jokūbaičių ir Kubiliūnų nutiestos ilgos kūrybingų žmonių šakos, paskutinis vyriausias šios genties palikuonis. Mokėsi keramikos meno, bet apsistojo ties dailėtyra. Savomis kojomis išvaikščiojo ne tik tėviškės keliais, bet ir kitais Lietuvos vieškeliais, įamžindamas kryžių kultūros palikimą, gyvosios Lietuvos istorijos puslapius: fotografuodamas, kruopščiai išpiešdamas.

Mėgo būti su žmonėmis, klausyti jų pasakojimų ir pats pakvatodamas dalytis pamatytais, perskaitytais, patirtais nutikimais. Ir žmonės jį mylėjo, pasikliovė vertinimais, kviesdavo, džiaugėsi bičiulyste. Daug skaitė. Knyga ir dailės darbai jam buvo ir bažnyčia, ir altorius: mintinai žinojo kiekvieno spaudinio vietą didelėje savo bibliotekoje, knygos puslapį, kuriame buvo išrašyta jam patikusi mintis.  

Pats daug rašė: turėdamas gerą skonį  ir menininko intuiciją, recenzavo naujas parodas, pristatydavo įdomų kūrėją. Jaunus autorius skatino kurti, ne vieną atvedė iki Dailininkų sąjungos slenksčio. Vyresniuosius visuomenei pristatė monografijomis. Parengė leidinius apie Antaną Dimžlį, Vladą Žuklį, Kazį Kisielių, Leoną Žuklį, Vytautą Bačėną ir kt. Dalyvaudavo pleneruose, pajūrio dailininkų ir anglų kalbai pasišventusių žmonių kūrybinėse stovyklose.  

Sieloje romantikas, visą gyvenimą greta dailėtyros neapleido ir poezijos. Poetų, tyrėjų – Jono Strielkūno, geriausio draugo Jono Graičiūno, Alfredo Guščiaus ir kitų buvo gerai vertinamas, skatinamas. Kadaise dirbęs Pakruojo, Panevėžio dienraščių redakcijose, pradėjo spausdinti ir savo poeziją. Jos galima rasti ir almanachuose, „Plekšnių“ klubo leidiniuose. Atspausdinti šeši autoriniai poezijos rinkiniai. Jis savo kūryboje ieškojo žmogaus būties prasmės, o kūriniais bandė rasti balansą tarp gyvenimo tragizmo ir šviesiosios jo pusės: tarp aštrių, skaudžiai baltų šviesos pleištų su juodai mėlynomis įstrižainėmis ir tikėjimo temą išreiškiančiomis subtiliomis užuominomis,  vengdamas pažodinio vaizdavimo, literatūriškumo. 

Te nurimsta jo dvasia, o akys kvatoja, iš aukštai sarkastiškai stebėdamos kvailumo žemėje puotą. 

Iš kur tu atėjai, 
mano saulėlydi? 
Juk aš džiaugiausi 
tik aušrom – 
žarijom gyvojo dangaus. 
Galvojau, niekad neišblės 
ir neš jos dieną 
pranašingą... 
Iš kur tu atėjai, 
mano saulėlydi... 

(R. Alekna, 2010 m.) 

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nuotr. Andriaus Valužio

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt