In memoriam Romaldas Adomavičius: Linkim vėjo kapitono sielai Amžinybės jūroje...

Kėdainiai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

90613

Amžinai Romaldo Adomavičiaus atminimą saugos marių bangos. Vandenų stichijos istorijai ir papročiams R. Adomavičius paskyrė savo gyvenimą. Vandenų stichijoje liko ir paskutinis Romaldo atodūsis, o į gimtąją žemę kapitonas sugrįžta jau pelenu..., sakoma sakoma Lietuvos jūrų muziejaus nekrologe.

Liepos 2-ąją istorinio kurėno replika „SüD 1“ išplaukė iš Klaipėdos Pilies uostelio. Jos kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas, R. Adomavičius pamojavo ranka žmonai Audronei ir krantui. Tai buvo atsisveikinimo mostas...

R. Adomavičiaus atlikti Lietuvos laivybos istorijos tyrimai, parašytos ir išverstos knygos, straipsniai, parengtos ekspozicijos ir parodos yra fundamentalūs Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įtvirtinimo darbai, sakoma Lietuvos jūrų muziejaus nekrologe.

Gimė Romaldas Adomavičius 1955 metų gruodžio 12 dieną toli nuo didžiųjų vandenų – pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone, Varnupės kaime. 1978 metų liepos 1 dieną, baigęs Vilniaus valstybiniame universitete istorijos studijas, pradėjo dirbti Lietuvos jūrų muziejuje – vadovauti Laivybos istorijos skyriui.

Didžioji R. Adomavičiaus aistra buvo Kuršių marių žvejiško paveldo tyrimas ir atgaivinimas. 2001 metais Lietuvos jūrų muziejuje buvo pastatyta kurėno – žvejiškos Kuršmarių valties replika. Taip prasidėjo etnokultūrinis projektas „Kurėno sugrįžimas“. Nuo 2002 metų R. Adomavičius su Lietuvos jūrų muziejaus kurėnu „SüD 1“ dalyvavo etnografinėse ekspedicijose Lietuvoje ir svečiose šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Šioje šalyje parade „SailAmsterdam 2005“ kurėnas reprezentavo Lietuvos jūrinį paveldą. 2015 metais R. Adomavičius su kurėnu pradėjo Lietuvos televizijos ir radijo projektą „Nacionalinė ekspedicija“, kurioje vandens keliu buvo apiplauktos visos LDK žemės.

Liepos 23 dieną Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje bus pristatyta naujausia R. Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo knyga – Lietuvos jūrininkų žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, apimantis tarpukario laikotarpį.

Ryškus ir svarus R. Adomavičiaus indėlis ir į Klaipėdos istoriją: iš vokiečių kalbos jis išvertė tris Johano Zembrickio Klaipėdos miesto istorijos tomus bei Bruno Le Coutre „Mano miestas Klaipėda, 1900-1939 metai: atsiminimai“. Jo bibliografija gausi straipsnių apie žvejišką ir jūrinį Lietuvos paveldą.

R. Adomavičius, populiarindamas laivybos istorijos temą, sukūrė ne vieną parodą: „Kurėno sugrįžimas“ (2002–2004 m.), „Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“ (2007 m.), „Lietuvos Baltijos Lloydas“ (2011 m., )„Su pirmojo Prezidento vardu“ (2012 m.), „Po kruopelę iš viso pasaulio. Romano Vilčinsko Vilko marinistinis archyvas Lietuvos jūrų muziejuje“ (2016 m.) ir kt. Jis dalyvavo kuriant visas Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspozicijas.

Linkim vėjo kapitono sielai Amžinybės jūroje..., tokiu linkėjimu baigiamas Lietuvos jūrų muziejaus nekrologas.

***************

Atsisveikinti su Romaldu Adomavičiumi Lietuvos jūrų muziejuje galima nuo liepos 9 dienos 13 val. Urna su R. Adomavičiaus pelenais bus pašarvota II laivybos istorijos salėje. Lankyti kapitoną galima ir per naktį. Išlydimas iš muziejaus R. Adomavičius liepos 10 dieną 9.30 val. Iš Kopgalio urna keliaus į R. Adomavičiaus gimtinę – Kėdainių rajoną, Josvainius. Liepos 11 dieną 12 val. Josvainių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, po mišių – urna su R. Adomavičiaus palaikais bus palaidota Josvainių kapinėse šalia jo tėvų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt