Ilgame ginče dėl VTEK sprendimo padėtas taškas

Lietuva

Ugnė LiaudanskytėŠaltinis: Etaplius.lt

80

Beveik penkerius metus teismuose vykęs ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) konstatuoto pažeidimo baigėsi VTEK naudai. Neskundžiamai liko galioti VTEK sprendimas dėl tuomečio Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vadovo Donato Stakišaičio elgesio. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, tai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). 

2012 m. VTEK pripažino, kad D.Stakišaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus - nusišalinti. Tyrimo duomenimis, 2009-2011 m. jis nuolat dalyvavo sprendžiant klausimus dėl klinikinių vaistinių preparatų tyrimų leidimų išdavimo savo kitai darbovietei - Vilniaus universiteto Onkologijos institutui (VUOI), kuriame dirbo papildomai.

Leidimus atlikti klinikinius tyrimus išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi Lietuvos bioetikos komiteto pritarimą. Leidimas išduodamas kiekvienam tyrimo centrui atskirai. Pagal sutartį gavęs leidimą tyrimui atlikti, VUOI iš tyrimą užsakiusios farmacijos kompanijos gauna sulygtą užmokestį bei papildomą apmokėjimą už kiekvieną tyrimą baigusį pacientą. D.Stakišaitis vertino farmacijos kompanijų paraiškas atlikti klinikinių vaistų preparatų tyrimus ir teikė teigiamas išvadas. Jis taip pat dalyvavo VVKT Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir klinikinės praktikos priežiūros komisijoje (FBGLKPPK) svarstant farmacijos kompanijų bei paties VUOI paraiškas ir priimant sprendimus dėl leidimų tyrimams išdavimo.

VTEK įsitikinimu, spręsdamas šiuos savo darbdaviui finansiškai aktualius klausimus, D.Stakišaitis negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas. Taip elgdamasis jis veikė interesų konflikto situacijoje, o jo privatūs interesai pasireiškė potencialia finansine nauda, savirealizacijos galimybėmis (pvz., siekiu įgyti mokslinio darbo stažą ir pan.) bei moraliniu įsipareigojimu darbdaviui.

Įvertinę bylos duomenis, LVAT teisėjai apibendrino, kad D.Stakišaitis 2009-2011 m., svarstydamas ir spręsdamas su savo paties darboviete - VUOI - susijusius klausimus, veikė interesų konflikto situacijoje. Bylos duomenimis, jo veikla buvo susijusi su dalyvavimu nagrinėjant paraiškas gauti leidimams atlikti klinikinius tyrimus ir dėl tokių sprendimų balsuojant. Teisėjų kolegija pažymi, kad D.Stakišaitis dalyvavo gana svarbiame šių leidimų išdavimo etape, kai priimant siūlymus turi būti ne tik siekiama tam tikros medicinos pažangos, bet ir užtikrinama pacientų sauga bei priimamų sprendimų nešališkumas ir objektyvumas.

Įrodymai byloje liudija, kad D.Stakišaitis neinformavo kartu sprendimų priėmimo procedūroje dalyvavusių FBGLKPPK narių apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo dalyvavimo procedūroje, nors priimami sprendimai jam kėlė interesų konfliktą. D.Stakišaičio privatūs interesai pasireiškė tuo, kad jis dirbo moksliniu tyrėju VUOI ir priimami sprendimai buvo susiję su jo vykdoma moksline veikla. Teisėjų nuomone, sutarties sąlygos dėl atliekamų klinikinių tyrimų taip pat leidžia spręsti, kad egzistavo D.Stakišaičio privatus interesas svarstant dėl siūlymų išduoti minėtuosius leidimus VUOI. Atkreiptas dėmesys, kad privatus interesas gali būti ir nematerialus, tačiau nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Tačiau teisėjai pabrėžė, kad šiuo atveju nėra aktuali VUOI galimai įgytina nauda, tačiau - D.Stakišaičio asmeninis interesų konfliktas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, dalyvaudamas leidimų išdavimo procedūroje vaistinių preparatų tyrimams, kurie ypač aktualūs visuomenei sprendžiant sunkiai pagydomų ligų (ir onkologinių) prevencijos bei gydymo problemas, D.Stakišaitis, kaip valstybės tarnautojas, turėjo elgtis taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų priimant vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus.

Taip pat teisėjų kolegija pabrėžė, kad klinikiniai tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis principu - paciento interesai visada svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus. Turi būti užtikrinta, kad bus apsaugotos tiriamojo asmens teisės, saugumas bei gerovė ir kad klinikinių tyrimų rezultatai bus patikimi.

Spręsdamas šią bylą LVAT rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei išaiškinimais dėl valstybės ir jos institucijų pareigų sveikatos priežiūros sistemoje, kurios taip pat taikytinos ir kalbant apie vaistinių preparatų tyrimus, atliekamus su pacientais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt