Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Spaudos konferencija dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo Lietuvoje vietos parinkimo proceso. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
Šiuo susitikimu pradedamas konsultacijų ciklas, kuriuo ne tik savivaldybės, bet ir aplinkos apsaugos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, taip pat vietos bendruomenės, kurių teritorijose gali būti įrengiami giluminių radioaktyviųjų atliekų atliekynai (GA).
„Tai yra nacionalinis projektas (...) Konsultacijos su visuomene turi vykti nuo pat pradinio etapo (...) tai turi vykti skaidriai, neturi vykti už uždarų durų, kai jau priimti sprendimai ir tik praneša“, – žurnalistams prieš susitikimą kalbėjo Ignalinos atominės elektrinės vadovas Linas Baužys.
Jo teigimu, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesas yra labai ilgas ir gali trukti apie šimtą metų, tad dabar Lietuva yra šio proceso pusiaukelėje.
„Šis projektas yra palikimas, kurį turime tinkamai priimti ir sutvarkyti. (...) Turime didelį kiekį radioaktyvių atliekų, kurios susidarė per daugelį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo metų, ir tiek tarptautinė praktika, tiek mūsų įstatymai reikalauja, kad tos atliekos būtų sutvarkytos“, – teigė energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Numatoma, kad, nors negalime nuspėti infliacijos lygio po 50 metų, giluminio atliekyno įrengimas gali kainuoti apie 1 mlrd. eurų.
Numatytos 77 teritorijos 29 savivaldybėse
„Šiandien su mūsų partneriais, Lietuvos geologijos tarnyba, esame nustatę potencialiai tinkamas geologines formacijas – tokių Lietuvoje yra trys“, – teigė Ignalinos AE giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas.
Jo teigimu, dabar yra renkamasi iš 77 teritorijų 29 savivaldybėse ir, nors šiuo metu panaudotas radioaktyvus kuras yra saugomas laikinose saugyklose, reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų.
„Mes negalime išvežti iš Lietuvos radioaktyvaus kuro, taip pat kaip ir negalim atvežti iš kitų valstybių (...) Yra tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos kiekviena valstybė radiokatyvoąsias atliekas, susidariusias savo teritorijoje, tvarkosi pati“, – pridūrė A. Vyšniauskas.
Tad vietą radioaktyvioms atliekoms palaidoti parinkti planuojama iki 2047 metų, o atominės elektrinės uždarymo darbai bus vykdomi ne trumpiau nei iki 2038 metų.
ELTA primena, kad pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.