Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kvantinė sistema / Scanpix
Svajūnas LaukineitisŠaltinis: BNS
Dabartiniai kvantiniai kompiuteriai vis dar yra eksperimentiniai, o jų kūrėjai susiduria su rimtais iššūkiais, įskaitant didelį klaidų skaičių.
Realaus pasaulio inovacijos, kurias kvantiniai kompiuteriai gali padėti spręsti, apima geresnių degalų, medžiagų, vaistų ar net naujų elementų kūrimą. Tačiau šių siekių įgyvendinimas visada atrodė tolimas.
IBM tvirtina, kad dabar yra arčiau nei bet kada anksčiau ir gali nubrėžti kelią, kaip sukurti kvantinę sistemą realiam panaudojimui.
Bendrovės kvantinis kompiuteris „Starling“, kurį ketinama užbaigti per ketverius metus, bus pagrindas naujos kartos mašinai, kuri bus paruošta iki 2033-ųjų ir kuri bus smarkiai galingesnė, atsižvelgiant į problemų, kurias gali spręsti, sudėtingumą.
Anot IBM, „Starling“ našumo šuolis, palyginti su dabartinėmis sistemomis, prilygs šuoliui nuo paprastų mobiliųjų telefonų iki išmaniųjų telefonų.
Klasikinė kompiuterija remiasi bitais – mažiausiu ir baziniu skaitmeninės informacijos vienetu – turinčiais tik dvi būsenas (0 arba 1), o kvantinė kompiuterija naudoja vadinamuosius kubitus su begale galimų būsenų. Kiekvienas papildomas kubitas teoriškai padvigubina skaičiavimo pajėgumus, todėl kvantiniai kompiuteriai vienu metu gali analizuoti begalę galimybių ir per kelias minutes išspręsti tai, kas klasikiniu būdu gali užtrukti milijonus metų.