Į Žemę sugrįžus TKS devynis mėnesius buvusiems astronautams paaiškėjo: ilgalaikio buvimo kosmose pasekmės kelia šiurpą

Pasaulis

Kai vietoje kelių dienų devynis mėnesius TKS praleidę astronautai sugrįžo į žemę, pradėjo aiškėti, ką kosmosas padaro žmogaus organizmui. / Sekundė

SekundėŠaltinis: ALFA

352295

286 dienas, arba daugiau kaip 9 mėnesius, neplanuotai Tarptautinėje kosminėje stotyje buvę įkalinti NASA astronautai grįžo į Žemę tarsi kiti žmons. Užtenka greta sudėti 63-ejų Butcho Wilmore'o ir 59-erių Sunitos Williams nuotraukas „prieš“ ir „po“, kad suprastum, koks negailestingas kosmosas žmogaus kūnui.

Iš nusileidimo kapsulės astronautus medikai iškėlė neštuvais, nes dėl tokio ilgo nesvarumo būsenos poveikio kojų raumenys atrofavosi, pėdų oda pasidarė kaip kūdikių – plonytė, jautri.

Viena vertus, tai įprasta procedūra: vėl pajutus Žemės trauką, sunku išsilaikyti ant nusilpusių kojų. Tačiau S. Williams ir B. Wilmore'ui dar būnant kosmose specialistai jau nerimavo dėl to, kaip smarkiai fiziškai pasikeitę ir sulysę jie atrodė.

Misijai pasibaigus, šių astronautų laukia rimti medicininiai iššūkiai.

Akys ir smegenys

Viena iš rimčiausių komplikacijų, gresiančių astronautams po tokios ilgos viešnagės kosmose, – galvoje susikaupę skysčiai. Dėl jų padidėjus spaudimui galvoje imamos spausti ir akys bei regos nervai. Išsivysto būklė, vadinama su kosminiu skrydžiu susijusiu neurookuliniu sindromu – angliškai SANS.

Tokius pokyčius lemia mikrogravitacija, kaip dar vadinama nesvarumo būsena. Per ilgesnį laiką ji net pakeičia akies formą: regos nervui pabrinkus, užpakalinė akies obuolio dalis susiploja, o tinklainėje atsiranda raukšlių. Vaizdas tampa neryškus, miglotas.

Tokiu regos sutrikimu skundžiasi apie 70 proc. kosmose apsilankiusių astronautų. Grįžus į Žemę, rega, kaip rodo tyrimai, vėl normalizuojasi, bet pati NASA (JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūra) pripažįsta, jog kai kurie pokyčiai būna negrįžtami.

Kuo ilgiau astronautai išbūna kosmose, tuo didesnė žalos regai tikimybė. O B. Wilmore'o ir S. Williams misija buvo ypač ilga.

Į žemę sugrįžusiems astronautams teko itin atsargiai adaptuotis prie naujų sąlygų. / NASA

Be to, kintantis slėgis smegenyse, stresas ir miego trūkumas kai kuriems astronautams baigiasi kognityvinių funkcijų pablogėjimu. Jie pradeda lėčiau vykdyti užduotis, prastėja darbinė atmintis ir dėmesingumas. Užtat didėja polinkis į rizikingą elgesį. Tiesa, įrodymų, kad tokie pokyčiai išlieka ir grįžus į Žemę, kol kas nėra.

Raumenys ir kaulai

Jų nykimas – didžiausia su ilgu buvimu kosmose susijusi grėsmė, kurią kelia nesvarumo būsena. Ilgainiui darbo pakankamai neturintys raumenys pradeda silpti, tada atrofuojasi. Kad sumažintų nesvarumo būsenos žalą, Tarptautinės kosminės stoties gyventojai mankštinasi mažiausiai 2 val. per dieną. Tačiau to negana raumenų ir kaulų masės mažėjimui sustabdyti.

Tyrimai rodo, kad 30–50 metų astronautas, kosmose praleidęs 6 mėnesius, netenka maždaug pusės kūno jėgos. Grįžus į Žemę, jam sunku vaikščioti ir pan.

Taip pat nustatyta, kad kaulų tankio pokyčiai gali būti ilgalaikiai, lemiantys didesnę kaulų lūžių ar griaučių problemų tikimybę. Kad atgautų jėgas, astronautams būtina iki 6 savaičių reabilitacija.

Svoris

Mikrogravitacijos žala didėja astronautams stengiantis žūtbūt išlaikyti kūno svorį. O tai labai nelengva užduotis.

Dažnas pykinimas ir uoslės bei skonio netekimas dėl padidėjusio slėgio sinusams dažnai baigiasi tuo, kad astronautai netenka apetito. Kiek žinoma apie šią konkrečią misiją, S. Williams buvo ypač sunku laikytis privalomos kaloringos mitybos. Tad kilogramai tirpo, kol iš astronautės liko beveik tik oda ir kaulai.

Skysčių poslinkis

Kadangi 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, esant nesvarumo būsenos šie skysčiai dramatiškai persiskirsto.

NASA duomenimis, daugiau kaip 5,6 litro skysčių gali sukilti į viršutinę kūno dalį – tarsi kybant galva žemyn. Kartais nuo jų taip smarkiai išbrinksta galvos audiniai, kad astronautų veidai atrodo ištinę.

Nors kosmose privalu maitintis tinkamai, dėl pokyčių sinusuose kartais valgyti visai nesinori. / NASA

Iš apatinės kūno dalies nutekėję skysčiai irgi pridaro problemų – silpsta kojos, jos atrodo mažesnės. Ir nors tai dažniausiai tėra „kosmetiniai“ pokyčiai, praeinantys per 3 dienas grįžus į įprastą gravitaciją, skysčių poslinkis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, didėja trombozės rizika – gali išsivystyti obstrukcinė kairės vidinės jungo venos trombozė.

Tik kai kurie astronautai sugrįžę į Žemę nuo jos visiškai pasveiksta, kitiems būna reikalingas papildomas gydymas.

Spinduliuotė

Per daugiau nei 9 mėnesius S. Williams ir B. Wilmore'as gavo milžinišką kiekį kosminės spinduliuotės.

Vos per vieną Tarptautinėje kosminėje stotyje praleistą savaitę spinduliuotės gaunama tiek, kiek Žemėje per metus. Be to, kosmose radiacija daug pavojingesnė (kosminę spinduliuotę sudaro atomai, kurių elektronai buvo pašalinti, kai jie pagreitėjo beveik iki šviesos greičio).

Astronautams taip pat tenka susidurti su Saulės išmetamomis dalelėmis ir galaktiniais kosminiais spinduliais, didelės energijos protonais ir sunkiaisiais jonais, atkeliaujančiais iš už Saulės sistemos ribų.

Kai visos šios dalelės perskrodžia astronautų kūnus, suardo DNR grandines ląstelėse ir išprovokuoja mutacijas, galinčias sukelti vėžį.

Bet didėja ne tik onkologinių ligų grėsmė – dar galimi centrinės nervų sistemos pažeidimai, kaulų išretėjimas, širdies kraujagyslių sistemos ligos.

Širdies ligos

Kai sakoma, kad dėl nesvarumo būsenos nukenčia astronautų raumenys, omenyje turimi jie visi – širdies taip pat.

Kadangi kraujas ir kiti kūno skysčiai pakyla aukštyn, link galvos, širdies kraujagyslių sistemai nereikia taip sunkiai darbuotis, kaip Žemėje, kad aprūpintų smegenis krauju. Dėl to širdies ir kraujagyslių funkcija silpnėja.

Odos problemos

Tyrimai atskleidė, kad net 6 mėnesiai, praleisti Tarptautinėje kosminėje stotyje, smarkiai pažeidžia odą. Astronautų epidermis išplonėja beveik 20 proc. – greičiausiai dėl menkos gravitacijos, ir tai paveikia odos gebėjimą augti ir atsinaujinti.

Kito tyrimo metu nustatyta, jog bėrimai – dažniausias klinikinis simptomas, apie kurį pranešama per 6 mėnesių misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Jų pasitaiko 25 proc. dažniau nei gyventojams Žemėje.

Tokius bėrimus gali sukelti stotyje esantys dirgikliai arba alergenai. Prisideda ir dėl nesvarumo būsenos nusilpusi imuninė sistema.

NASA patvirtina, jog ir odos žaizdelės kosmose gyja ilgiau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt