Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
COVID-19 pandemijos metu išgarsėjęs advokatas apie ketinimus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose yra užsiminęs ne kartą anksčiau. Ilgainiui jis tapo vienu iš prezidentinių reitingų lyderių. Skirtingų bendrovių atliekamose visuomenės nuomonės apklausose jis rikiuojasi penketuke palankiausiai vertinamų kandidatų prezidento postui užimti. Šių prezidentinių reitingų lyderis – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.
Tuo metu Liberalų sąjūdis antradienį pranešė, kad artimiausiuose šalies vadovo rinkimuose nedalyvaus. Pasak liberalų, dėmesys bus skiriamas Seimo ir Europos Parlamento rinkimams. Potencialia partijos kandidate laikyta liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad jos sprendimui nedalyvauti prezidento rinkimuose įtakos turėjo tiek šiuo metu einamos pareigos, tiek Apeliacinio teismo sprendimas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje ir partijai skirta beveik 400 tūkst. eurų bauda.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.