I. Trinkūnaitė LB sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina pozityviai: laikome tai pergale

Lietuva

Pinigai. Eurai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA

333046

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė Lietuvos banko (LB) sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina palankiai. Anot jos, tai, jog kitiems įmonės darbuotojams nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, yra pergalė.

„Norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvos bankas išsprendė klausimus dėl poveikio priemonių taikymo „Foxpay“ darbuotojams, vadovams, taip pat ir mano atžvilgiu. Laikome tai pergale, nes nei vienam „Foxpay“ darbuotojui nebuvo pritaikyta jokių poveikio priemonių“, – teigė verslininkė.

„Tik man buvo skirta bauda, ir ši bauda yra apie tris kartus mažesnė nei buvo paskirta kitu plačiai nuskambėjusiu fintech įmonės valdybos nario atveju, kur Lietuvos bankas skyrė 50 tūkst. eurų baudą“, – pridūrė ji.

Be to, tikina verslininkė, priežastis, dėl kurios jai buvo paskirta ši nuobauda, nėra susijusi su finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pradėto tyrimo pagrindu.

„Man paskirta bauda neturi nieko bendro su pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimais, nelegaliais kazino ar kitomis neteisėtomis veiklomis, dėl kurių mano ir „Foxpay“ atžvilgiu buvo mesti vieši kaltinimai. Bauda buvo paskirta tik dėl to, kad neva nesuteikiau galimybės kopijuoti informacijos iš savo asmeninio kompiuterio ir telefono“, – pažymėjo I. Trinkūnaitė

ELTA primena, kad penktadienį Lietuvos banko valdyba nusprendė skirti kone 17 tūkst. eurų baudą verslininkei I. Trinkūnaitei, neva trukdžiusiai atlikti elektroninių pinigų įstaigos „Foxpay“ patikrinimą. LB teigimu, ji nesuteikė galimybės kopijuoti darbiniais tikslais naudojamame kompiuteryje ir telefone esančios informacijos.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt