Į „šventą“ Alytaus vietą nusitaikiusiai LEZ galimybių studijai – kritikos lavina

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

131354

Trečiadienį Alytaus miesto savivaldybės politikams nuotoliniu būdu buvo pristatyta Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo galimybių studija, kuri neišvengė aštrių kritikos strėlių, net įžeidinėjimų lavinos studijos rengėjams. Nors Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis dar prieš pristatymą ragino politikus atsiriboti nuo politinių batalijų, nebuvo apsieita ir be jų. Galimybių studijos pristatymas atrodė tarsi disertacijos gynimas, kuri pristatymą stebėjusių politikų taip ir neįtikino.

Alytus – turi potencialą LEZ steigimui

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovas Aivaras Katinas, pristatęs bendras Lietuvoje veikiančių LEZ tendencijas ir situaciją, teigė, kad Alytus turi visas galimybes taip pat turėti LEZ ir kaip potencialiausią vietą tam jis nurodė Alytaus aerodromą.

„Pramonės parke esantys sklypai investuotojams yra per maži, turi išspręsti tam tikrų jų išvystymo klausimų. Alytuje galimų per metus išvystyti plotų yra apie 10 hektarų, o pilnai išvystytų bei didesnių nei 10 hektarų nėra nei vieno. Esamos tendencijos sufleruoja, kad Lietuva patiria sunkumų siūlant tinkamas nekilnojamojo turto parinktis investuotojams“, – teigė A. Katinas.

Jis pabrėžė, kad tikimybė pritraukti stambių investuotojų yra didelė, kai jiems galima pasiūlyti didelį, vientisą sklypą. Esą Lietuvoje tokių pilnai išvystytų LEZ sklypų trūksta.

Alytaus miesto politikai nepraleido progos paklausti A. Katino nuomonės apie tai, kuri iš galimybių studijoje nagrinėjamų vietų būtų tinkamiausia. „Investuok Lietuvoje“ atstovas tikino, kad kalbant apie LEZ, svarbu nepamiršti, jog svarbus yra šios zonos išvystymui reikalingų kaštų klausimas ir laikas, per kurį galima būtų paruošti zoną.

„Pagal šiuos galimybių studijoje analizuojamus kriterijus, iš visų trijų numatytų teritorijų vienareikšmiškai geriausiai atrodo aerodromas. Tai daugiau nei šimto hektarų vientisas, taisyklingas sklypas. Iš esmės jis atitinka visus keliamus reikalavimus ir mažiausiai kaštų sklypo išvystymui reikalaujanti teritorija, nereikia žemės išpirkimo procedūrų“, – kalbėjo A. Katinas ir pridūrė nenorintis piršti jokios nuomonės.

Tokia A. Katino nuomonė sukėlė ir kai kurių politikų emocinį pasipiktinimą, imta abejoti net jo paties kompetencijomis.

LEZ steigimui analizuotos trys teritorijos

LEZ galimybių studiją ­ren­gė Vil­niu­je įsi­kū­ru­si įmo­nė „Smart Con­ti­nent“. Alytaus miesto savivaldybei tai atsiėjo apie 40 tūkstančių eurų.

Studijoje yra analizuojamos trys LEZ steigimui galimos teritorijos. Pir­mo­ji – Aly­taus pra­mo­nės parko dalis prie geležinkelio stoties, an­troji – Aly­taus ae­ro­dro­mas ir trečioji – Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės teritorija už Pramonės parke buvusio vadinamojo mėsos kombinato.

Kaip potencialiausią teritoriją LEZ steigimui galimybių studijos rengėjai nurodė 102,5 ha ploto užimantį Alytaus aerodromą. Buvo pasitelkti argumentai, esą tai vientisa, daugiau kaip šimtą hektarų apimanti vieta, tai valstybinė žemė, kurios priešingai nei kitose galimybių studijoje analizuojamose vietovėse, nereikėtų išpirkinėti privačių sklypų. Esant poreikiui, šią teritoriją galima būtų išplėsti iki 119,3 ha, mat aplink yra laisvos valstybinės žemės. Esą ši teritorija, lyginant su kitomis, atsieitų mažiausiai investicijų ir laiko kaštų.

Investicijoms į LEZ – nuo 10 iki 66 milijonų

Analizuojant aerodromo teritoriją kaip potencialiausią vietą LEZ steigimui, studijos rengėjai pabrėžė, kad didžiausią investicijų dalį sudaro investicijos, nereikalaujančios finansinių mokėjimų.

20190401-091638-scaled-1-1536x864.jpg

Sklypų šalia aerodromo įsigijimui reikėtų apie 73,6 tūkst. eurų, infrastruktūrai – 2,08 mln. Investuojamos žemės vertė įvertinama 11,8 mln. eurų.

Nu­matoma, jog tiesioginės investicijos į LEZ ga­lė­tų siekti nuo 10,55 mln. iki 66,34 mln. eurų.

Galimybių studijos rengėjai pabrėžė, kad įsteigus LEZ, Alytus ir aplinkiniai regionai gautų didelės naudos – būtų sukuriama nuo 151 iki 1138 darbo vietų, o kartu su tiekėjų įmonėmis – nuo 393 iki 2958 darbo vietų. Galimybių studijoje prognozuojama, kad nedarbas Alytaus regione sumažėtų maždaug 3 procentais, o darbo užmokestis padidėtų apie 5 procentus.

Taip pat prognozuojama, kad Alytaus LEZ galėtų būti užsiimama mašinų, įrenginių, baldų gamyba, medienos apdirbimu, pramone, kur būtų taikomos modernios technologijos.

Pasak LEZ galimybių studijų rengėjų, Alytaus LEZ reikalingų investicijų į infrastruktūrą suma sudarys 10,7 mln. Eur, o įvertinus valstybinių sklypų vertę, bendra investicijų suma sudarys 18,5 mln. Eur

Studijoje teigiama, kad įsteigus Alytaus LEZ ekonominė-socialinė nauda būtų 14 kartų didesnė nei patiriamos išlaidos.

Studijos rengėjams – kritikos lavina

Galimybių studijai kritikos negailėjo tarybos nariai Sigitas Leonavičius, Česlovas Daugėla, Laura Radzevičiūtė, Gediminas Daukšys, Valerijus Vencius, Gintautas Andriuškevičius.

98135762-3240440202656552-5190778816884113408-n.jpg

L. Radzevičiūtė galimybių studijoje pasigedo kokybinio vertinimo, kur būtų nurodomos galimybės ir grėsmės.

Č. Daugėla sakė, kad aerodromas netinkama vieta LEZ jau vien todėl, kad tai pati žemiausia miesto vieta, kur visa pramoninė taršta, smogas nusėstų į miestą. Jis retoriškai svarstė, kodėl nusitaikyta būtent į šią „šventą“ Alytaus vietą, kurios sklypo vertė galimybių studijoje nebuvo įvertinta. Jo teigimu, turto vertintojai aerodromo sklypą įvertino apie 50 mln. eurų.

Galiausiai paaiškėjo, kad galimybių studijoje nebuvo analizuotas aplinkosauginės sąlygos, o remtasi tik matematiniais skaičiavimais – investicijų ir laiko kaštais.

Iš politikų studijos rengėjams skriejo ne tik kritikos strėlės, tačiau ir įtarimai, esą studija buvo parengta tarsi specialiai pagal užsakymą, kad palankiausia teritorija LEZ steigimui yra aerodromas.

Politikams taip ir liko neaišku, kodėl plačiau nesvarstyta ir neplėtota galimybė LEZ steigti sujungus dviejų savivaldybių – Alytaus miesto ir rajono – bendradarbiavimą bei turimas galimybes.

Kodėl ne kitos dvi teritorijos?

Studijos rengėjai pabrėžė, kad vertinant kitas dvi LEZ steigimui analizuotas vietas, neapsieinama be tam tikrų trikdžių ir apribojimų. Esą Pramonės parke sklypai yra per maži, jų infrastruktūros išvystymui reikalingi didesni kaštai. Be to, didžioji dalis, apie 75 proc., sklypų yra privatūs. Tektų juos sulyginti, sujungti, iškirsti medžių. Maža to, čia įsiterpia ir saugoma teritorija – Likiškių kapinynas, kuris ribotų statybų veiklą kultūros paveldo apsaugos zonoje.

Steigiant LEZ šioje teritorijoje, sklypų įsigijimui reikėtų apie 7,8 mln. eurų, infrastruktūrai – 11,16 mln. eurų, o investuojamos žemės vertė – 3,4 mln. eurų.

Alytaus rajone esanti teritorija, vertinama kaip potenciali LEZ steigimui, tačiau ji irgi ne be trūkumų. Esą tai apgyvendinta teritorija – tai paliestų tris kaimus ir itin ilgai trunkantis gyventojų iškeldinimo procesas LEZ steigimą nutolintų ilgam laikui. Esą šioje teritorijoje – net 99 proc. sklypų yra privatūs, jie nedideli, todėl ilgai truktų jų sujungimas į didesnius. Studijos rengėjai pabrėžė, kad dėl LEZ steigimo Alytaus rajono teritorijoje tektų nueiti ilgą politinį LEZ steigimo derinimo su Alytaus rajono savivaldybe kelią, mat šioje teritorijoje savivaldybė turi planų steigti pramonės parką. Buvo akcentuojama, kad LEZ steigimo greitis yra svarbus konkuruojant dėl investuotojų pritraukimo su kitomis šalies LEZ.

Sklypų įsigijimui Alytaus rajono teritorijoje gali prireikti apie 16,6 mln. eurų, infrastruktūrai – 16,18 mln. eurų, o investuojamos žemės vertė – 143,3 tūkst. eurų.

Buvo nutarta, kad studijos rengėjams klausimus politikai gali surašyti raštu ir iki kitos savaitės trečiadienio pateikti savivaldybei, o šios atstovai juos perduos rengėjams.

Planuojama, kad su šia Alytaus LEZ galimybių studija vėliau bus viešai supažindinti ir Alytaus miesto gyventojai.

Dzūkijos veidas logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt