Į specialistų stokojančią ligoninę neskuba siūlytis net kraštiečiai

Klaipėda

Karolis BakūnasŠaltinis: Etaplius.lt

116785

Nors Kretingos ligoninei nuolat trūksta gydytojų ir slaugytojų, rūpintis kretingiškių sveikata bent jau artimiausiu metu neplanuoja net ir medicinos studijas baigę kraštiečiai.

Foto galerija:

Slaugytojų – dirbtų geriau
Mėnesių mėnesiais Kretingos ligoninė ieško specialistų, bet niekas nesusivilioja pasiūlymais, nors specializuotose darbo pasiūlos svetainėse įstaigos skelbimus perskaito tūkstančiai.
Tiesa, ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas medicinai Aleksandras Šalavėjus skuba nuraminti – įstaiga funkcionuojanti tinkamai, nors galėtų ir dar geriau.
„Naktį vienu metu viename skyriuje vidutiniškai dirba 3 slaugytojos, dieną – iki penkių. Didesnis darbuotojų skaičius padėtų užtikrinti efektyvesnį paslaugų teikimą. Dabar kai kurie slaugytojai priversti turėti didesnį darbo krūvį“, – sako pašnekovas.
Iš viso 262 lovas turinčioje ligoninėje dirba apie 130 slaugos specialistų ir apie 80 gydytojų. Pastarųjų irgi labai trūksta.
Šiuo metu Kretinga nebeturi dermatovenerologo. Tokia padėtis susiklostė, nes vienintelė ligoninėje dirbusi dermatovenerologė prieš pusmetį išėjo vaiko auginimo ir priežiūros atostogų.
„Niekas nesustoja, gydytojai turi savo gyvenimus, todėl negalime likti ramūs, kai įstaigoje dirba tik vienas kurios nors srities specialistas. Nes jis bet kada gali tiesiog pasirinkti kitą ligoninę“, – kalba A. Šalavėjus.

Ligoninėje trūksta specialistų
Kretingos ligoninė šiemet beturi tik vieną gydytoją endokrinologą, todėl ieško ir šios srities specialistų.
„Ligonių kasmet tik daugėja, visuomenė sensta, o norint patekti pas specialistą Klaipėdoje, jei tokio neturime mes, tenka laukti tris mėnesius. Apskritai specialistų netrūksta tik dideliuose miestuose, nors pas juos susidaro eilės“, – pasakoja pavaduotojas.
Ieškoma ir vaikų gydytojų. Dieną įstaigoje dirba du gydytojai, dar vienas dirba su naujagimiais.
„Mes medicininę pagalbą pacientams teikiame visą parą, bet ypač sudėtinga užtikrinti tinkamą priežiūrą naktimis.
Labiausiai ir trūksta budinčių gydytojų bei slaugytojų – ir ne vien vaikų skyriuje. Didelė problema yra ir savaitgaliai bei švenčių dienos“, – tvirtina gydytojas.
Ligoninė neturi ir pulmonologo – niekada jo ir neturėjo. Taip pat skubiai ieško akušerių.
„Turime keturis nuolat dirbančius ginekologus–akušerius, taip pat atvyksta vienas budintis gydytojas. Tačiau ne visi gydytojai dirba visu krūviu. Pavyzdžiui, viena puiki akušerė mūsų ligoninėje ką tik sumažino darbo krūvį“, – sako A. Šalavėjus.

Kretingiškiai rezidentai kol kas neketina grįžti į savo kraštą

Kretingiškis rezidentas Arnas Karužas:
– Kalbant ne tik apie Kretingos ligoninę, bet apskritai – apie rajonus, reikia paminėti du dalykus. Pirmiausia, Lietuvoje medicina yra labai centralizuota, todėl rajonuose specialistų ir trūksta. Rajone dirbti pasiryžęs jaunas gydytojas turi mažiau galimybių kelti savo kvalifikaciją. Juk norisi pasimokyti iš patyrusių gydytojų, susidurti su įvairesnėmis diagnozėmis.
Be to, rajonai apskritai negali suteikti tinkamų darbo sąlygų, čia nėra reikiamos moderniausios aparatūros, o tai mums, jauniesiems gydytojams, yra labai svarbu. Lietuvoje apskritai yra labai didelė urbanizacija, žmonės važiuoja į didžiuosius miestus.
Medicinos studijos trunka dešimt metų – tiek prireikia, kol tampama gydytoju rezidentu. O pagrindinės gydytojų darbo bazės Lietuvoje iš esmės yra dvi – Santaros klinikos Vilniuje ir Kauno klinikos. Ten atliekant rezidentūrą susiformuoja pastovi gyvenamoji vieta, daugelis sukuria ir šeimą.
Aš jau įsitvirtinau Kaune, esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas, dirbu su medicinos startuoliu, taikome medicinos naujoves kardiologijoje, bandome pritaikyti dirbtinį intelektą atliekant širdies ultragarsinį tyrimą. Taip pat planuoju doktorantūrą, kurią irgi atliksiu universitetiniame centre.
Vis dėlto neatmetu galimybės kada nors teikti konsultacijas ir Kretingoje. Savo kraštą labai myliu, čia parvažiuoju bent kartą per porą mėnesių. Juk ir mano artimieji yra likę Kretingoje.

LSMU projektų kordinatorė salantiškė Eglė Bertašiūtė:
– Tiesą sakant, niekada nebuvau pagalvojusi apie darbą gimtajame krašte, nors labai myliu savo rajoną, juo didžiuojuosi – jo grožiu, ypač vasarą, kai viskas sužaliuoja. Ir parvažiuoju čia kas mėnesį.
Tačiau manau, kad jaunas žmogus turi semtis patirties iš didžiųjų miestų, o jau tada gal ir galima sugrįžti bei darbuotis čia.
Kita vertus, specialistų trūksta ne vien Kretingoje, bet apskritai – visuose regionuose. Daugelis nori mokytis iš geriausių mokytojų, todėl ir lieka didžiuosiuose miestuose.
Gydytojai rajonų vengia tikrai ne dėl atlyginimų. Sakyčiau, priešingai, rajoninės ligoninės gydytojams dažnai pasiūlo netgi didesnį atlygį, nei Vilniuje ar Kaune. Didžiuosiuose miestuose alga neretai krenta dėl labai didelės konkurencijos.

Kretingiškė rezidentė Agnė Bubilaitė:
– Aš asmeniškai nesu nusiteikusi prieš darbą rajone. Esu pamąsčiusi apie šią galimybę. Matau nemažai pliusų ir minusų. Kaip būsimai dermatologei, didelis privalumas rajone – didelė paklausa, daug pacientų, geresnis atlyginimas, kiek lėtesnis, ramesnis gyvenimo tempas.
Minusu laikyčiau tai, jog mažame kabinete negalėčiau atlikti daugelio procedūrų: pavyzdžiui, odos darinių biopsijos ir hisotloginio ištyrimo. Praktikoje susidurčiau tik su paprastesniais klinikiniais atvejais, prarasčiau galimybę realizuoti save mokslinėje srityje.
Na, bet jei kada nors pavyktų darbo krūvį pasidalinti su didesniu miestu – Klaipėda, tuomet būtų puiku.
Iš tiesų renkantis darbą man svarbiausias kriterijus – profesinis tobulėjimas. Baigusi rezidentūrą norėčiau bent jau pirmuosius metus gilinti įgytas žinias, toliau tobulėti, taip pat – ir estetinės medicinos srityje.
O paskui jau būtų galima pagalvoti ir apie galimybę dirbti vienai mažesniame mieste, kad ir Kretingoje.

http://www.svyturiolaikrastis.lt/

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt