PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Kovo 31 d. 15:41

I. Šimonytė: „Žinau, kad žmonės nėra patenkinti“

Vilnius

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


170163

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, nors „visa širdimi“ esanti su keliauti norinčiais piliečiais, tenka pripažinti, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimai suvaidino svarbų vaidmenį kovojant su COVID-19. Pirmiausia, sako I. Šimonytė, įvesti judėjimo apribojimai neleido Lietuvoje išplisti britiškajai koronaviruso atmainai.

„Ekspertų vertinimu, judėjimo ribojimai turbūt buvo pagrindinė priežastis, kuri neleido britiškajam štamui Lietuvoje išplisti taip, kaip jis išplito daugelyje kitų šalių“,– trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.

 „Aš žinau, kad žmonės nėra patenkinti, žinau, kad erzina ir pykdo, bet vis dėlto savo vaidmenį tie judėjimo apribojimai suvaidino. Manau, kad tas vaidmuo buvo teigiamas“, – pripažino premjerė.

Todėl, sakė ji, pasitinkant Velykas itin svarbu, kad šalies gyventojai kuo mažiau judėtų tarp savivaldybių.

„(Norėtųsi – ELTA) kad to judėjimo būtų mažiau, labai nesinorėtų, kad šitos Velykos nepakartotų to, kas įvyko praėjusiais metais po Vėlinių“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, būtent po pastarųjų Vėlinių Lietuvoje kilo užsikrėtimų COVID-19 protrūkis.

I. Šimonytė pabrėžė suprantanti gyventojų nuovargį bei norą keliauti, tačiau, tęsė ji, šiuo metu intensyvūs kontaktai gali itin pabloginti epidemiologinę situaciją valstybėje.

„Nors tikrai suprantu žmonių savijautą ir tikrai atsiprašau dėl jos ir apgailestauju... Tiesiog su visa savo širdimi esu su tais žmonėmis, kurie labai norėtų keliauti, bet labai prašau per Velykas išvengti intensyvių kontaktų“, – teigė premjerė.

Anot jos, toks gyventojų supratingumas leistų sumažinti užsikrėtimų koronavirusu bangos kilimą, o tai, pasak jos, bus svarbus rodiklis Vyriausybei priimti sprendimus dėl karantino artimiausiu metu.

 „Mes jau po Velykų galėtume žiūrėti, kokia situacija yra ligoninėse, kokia yra epidemiologinė situacija. Antradienį būtų Vyriausybės posėdis, kada ir spręstume pagal tuomet matomą vaizdą ir tendencijas, ar reikia kokių nors papildomų suvaržymų ir kam jie galėtų būti taikomi“, – sakė ji.

Visgi premjerė pažymėjo, kad vargu ar yra perspektyvų, jog epidemiologinė situacija į gerąją pusę greitai pasikeis Vilniaus krašte.

„Akivaizdu, kad Vilniuje ir aplinkinėse savivaldybėse epidemiologinė situacija greitai nepagerės. Bet jei kitose savivaldybėse ji neblogėtų ar net gerėtų – tuomet vėl galėtume grįžti prie kažkokių dalinių sprendimų“, – sakė ji.

Prioritetinės grupės gali ilgainiui išnykti

Premjerė, atsakydama į klausimą, kodėl Lietuvos teisėjai turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka, teigė mananti, kad greitu metu prioritetinė tvarka turėtų pasikeisti.

„Tikrai nenorėčiau priešinti vienų profesijų su kitomis profesijomis, manau, kada mes prieisime prie šito sąrašo punkto, mūsų problema bus skiepyti pakankamai sparčiai, o ne aiškintis, kas dirba svarbesnį darbą visuomeninei“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teikė Vyriausybės vadovė.

ELTA primena, kad Teisėjų tarybai pateikus užklausą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl išaiškinimo, ar jie gali būti skiepijami prioritetine tvarka, sulaukė teigiamo atsakymo. Kaip teigia SAM, į šią prioritetinę grupę patenka teisėjai, teismo posėdžio sekretoriai  ir teismo raštinių darbuotojai.

Tai komentuodama premjerė prisipažino nemačiusi šio Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išaiškinimo. Vertindama situaciją I. Šimonytė akcentavo, kad šiuo metu prioritetinėje grupėje yra dvi pagrindinės kategorijos.

„Labai apgailestauju, bet nesu mačiusi šio paaiškinimo, bet, mano vertinimu, situacija yra gerokai paprastesnė. Dabar mes dar turime 300 tūkst. žmonių, priklausančių 65+ amžiaus kategorijai ir dar panašiai tiek žmonių, kurie yra jaunesni, bet turi įvairių ligų, dėl kurių jie taip pat yra skiepijami prioriteto tvarka“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak premjerės, paskiepijus šiuo metu prioritetinėse grupėse esančius asmenis, planuojama keisti vakcinacijos taktiką ir pereiti prie didesnių grupių skiepijimo.

„Per artimiausią pusantro mėnesio, sakyčiau, yra svarbiausia šiuos žmones paskiepyti kuo ir kuo daugiau. Toliau jau mums reikės ir pačią skiepijimo taktiką keisti, pereiti ir prie skiepijimo dideliuose kolektyvuose – įmonių, kur galima paskiepyti daug žmonių vienu metu“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

ELTA