Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos premjerė teigia norinti tikėti, kad Rusijos ekonominis šantažas Vakarams sustabdant dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai paskatins Europos Sąjungą sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvai, nebeperkančiai rusiškų dujų, Rusijos veiksmai tiesioginio poveikio neturės.
„Norėčiau tikėti. Vis dėlto yra tokios šalys, kaip Lietuva, kurios tą gan nesunkiai gali įgyvendinti, nes mes seniai tam dujų sektoriuje ruošėmės ir turime alternatyvas. O ir mūsų naftos įmonė („Orlen Lietuva“ – BNS) taip pat seniai ruošėsi ir gali puikiausiai tokį sprendimą priimti“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė I. Šimonytė.
„Deja, ne visais atvejais Europoje jie taip greitai gali būti prisiimti. Bet visai gali būti, kad Rusija išprovokuos tuos sprendimus priimti labai greitai. Ir tada tiesiog klausimas bus uždarytas“, – pridūrė ji.
Pasak Vyriausybės vadovės, Europos Komisiją jau nebe pirmą kartą domina ir Lietuvos patirtis šioje srityje.
„Priminsiu, kad dujų tiekimo alternatyva buvo ryžtinga politinė valia, kad mes turime daryti viską, siekdami sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos. Tada tai buvo labiau kainos šantažo klausimas, dabar tai jau yra elementaraus tiekimo klausimas“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, Lietuvai, kuri visiškai nebeperka rusiškų dujų, Rusijos veiksmai tiesioginio poveikio neturės.
„Galimas netiesioginis poveikis, kad vis daugiau valstybių atsisakant rusiškų dujų naudojimo bus šiokia tokia didesnė konkurencija suskystintų dujų rinkoje. Bet tą jau vertinčiau kaip riziką, kuri vis tiek anksčiau ar vėliau ateina, kurią Europai reikia prisiimti, jeigu ji nori atsijungti nuo šio nepatikimo tiekėjo“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė, be kita ko, teigia mananti, kad yra „visi šansai“ paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa.
„Sinchronizacijos procese Lietuva anksčiau visą laiką buvo didžiausia entuziastė, o mūsų kolegos latviai ir estai šiek tiek nerimavo dėl įvairių techninių dalykų. Bet po Rusijos invazijos vasarį labai greitai buvo sutarta dėl pralaidumų su Kaliningradu ir Rusija sumažinimo iš esmės iki techniškai būtino lygio“, – „Verslo žinioms“ sakė premjerė.
Pasak jos, dar turi būti padaryti sprendimai, kad sistema savarankiškai veiktų stabiliai – išbandyti atskirą nuo rusiškos energetikos sistemos veikimą, baigti įgyvendinti baterijų projektą bei atlikti kai kuriuos kitus darbus.
BNS