Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
„Progresą mes vis tiek matome, bet klausimas, ar jis nėra per lėtas. Mano vertinimu, jis yra per lėtas“, – diskusijoje Tarptautinės moters dienos proga penktadienį kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, tokia diskusija aktuali ne tik kovo 8-ąją, bet ir kasdien, nes vyrų vadovaujančiosiose didžiųjų įmonių pozicijose vis dar yra daugiau negu moterų.
„Vertinant statistiką, viena vertus atrodo kaip ir neblogai (...) Bet kai mes vertiname turinį, pamatome, kad tai yra gerokai sudėtingesnis pasaulis (...) Moteris labai natūraliai dėl savo požiūrio į dalykus, į šeimą, į vaikus, į jos atsakomybę, dažnai bus linkusi rinktis bet kokį darbą, dažnai bus linkusi būti kažkur, kad tik galėtų padėti išlaikyti savo šeimą, dažnai turi gerokai mažesnį ambicijos lygį (...) Ir matome, kad vadovų lygmenyje moterų yra neproporcingai mažai, lyginant su tuo, kiek moterų yra visuomenėje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, problema dėl netolygaus moterų ir vyrų pasiskirstymo egzistuoja ir atstovaujamoje valdžioje – nors savivaldybių lygmeniu situacija kiek geresnė, centrinėje valdžioje jų trūkumas vis dar yra didelis.
Nelygybė tarp karjerą kuriančių vyrų ir moterų, premjerės teigimu, egzistuoja ir dėl vis dar dažniau moterų atliekamų namų ruošos darbų ir ypač dėl visuomenės požiūrio į motinystės atostogas.
„Žodis „bausmė“ turbūt nelabai čia tinkamas, bet finansiškai tai yra tikrai bauda, karjeros prasme tai yra tikrai bauda“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Kiek maždaug yra neapskaitomo darbo, kurį vidutinė moteris dirba namuose, yra penkios valandos. (...) Jeigu mes turime civilizuotame pasaulyje aštuonių valandų darbo dieną, tai jūs įsivaizduokite, kad antra tiek, ir tai yra darbas, kuris yra neapskaitytas, kurio nėra jokiame BVP, jeigu mes visas tas paslaugas pirktume rinkoje, tai čia būtų didžiuliai skaičiai“, – pridūrė I. Šimonytė.
Tvarūs pokyčiai ugdyme ir visuomenės nuostatose
I. Šimonytės teigimu, norint padidinti lyčių lygybę, svarbūs ne reitingai, o tvarūs sprendimai tiek švietime, tiek keičiant visuomenės nuostatas.
„Tvarūs dalykai yra tie, kurie yra kultūroje, tokiame socialiniame audinyje, kurie yra ugdyme ir kurie yra geruose pavyzdžiuose (...) Mano uždavinys ir mūsų visų uždavinys yra tiesiog savimi parodyti, kad nėra neįmanomų dalykų“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, visuomenės požiūrio į moters karjerą kaita nėra natūralus procesas, tam turi būti priimami ilgalaikiai sprendimai.
„Tai yra procesas, susijęs su nuostatų keitimu. Ir, kai tau reikia keisti nuostatas, o ne daryti dirbtinius dalykus, kur (...) reitingą galima pasikelti, galima kvotas patvarkyti, bet tai esmės nepakeis, jeigu žmonės netikės“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, valstybė lyčių lygybę skatinti turėtų gerindama viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, kad laikas, praleidžiamas prie ruošos darbų, rūpinantis vaikų logistika, mažėtų tiek moterims, tiek vyrams, taip pat reguliuodama neperleidžiamų tėvystės atostogų tvarką ir inicijuodama kultūrinius, švietimo pokyčius bei skatindama moterų lyderystę.
„Tu gali parašyti pačias geriausias programas, ar gyvenimo įgūdžių kurso, ar kitų dalykų, vis tiek turi būti žmonės, kurie tą perteiks ir tai užtruks laiko (...) Greičiau veikia vis dėlto asmeninis pavyzdys“, – pabrėžė premjerė.
Jungtinių Tautų iniciatyvos „Varpo dūžis už lyčių lygybę“ rėmuose „Nasdaq Vilnius“ ir asociacijos „Lyderė“ kovo 8-osios proga organizuota diskusija „Investuojame į moteris – spartiname progresą“ siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad lyčių lygybė vis dar tebėra vienas didžiausių žmogaus teisių iššūkių pasaulyje ir kad moterų įgalinimas svariai prisideda prie darnesnės visuomenės kūrimo.