Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl pensijų papildomo indeksavimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.
„Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc. dabar yra papildomas indeksavimas, kas reiškia, kad metinė indeksacijos suma, įvertinant pagrindinį indeksavimą, kuris prasidėjo nuo sausio 1 dienos ir šitą papildomą, tikrai turėtų aplenkti infliaciją, net ir tą nemalonią prognozę, kurią dabar esame nustatę“, – Seime žurnalistams sakė premjerė.
Pasak jos, dabartinis Vyriausybės siūlymas yra nuosaikus, bet pakankamas siekiant kompensuoti išaugusias kainas.
„Pensijų indeksavimas nuo metų pradžios buvo nemažas ir dabar siūlomas nuosaikus, bet pakankamas papildomas indeksavimas, turint minty, kad pensininkų krepšelyje maisto produktai ir energetikos produktai paprastai sudaro didžiąją išlaidų dalį“, – sakė I. Šimonytė.
Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl senatvės ir valstybinių pensijų papildomo indeksavimo 5 proc. ir balsuos dėl patikslinto 2022 metų „Sodros“ biudžeto.
Jei Seimas pataisas priims, vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o turint būtinąjį stažą – 25 eurais iki 510 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, papildomai didės 10–21 euru. Bazinė pensija sieks 225,84 euro.
Valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus yra sukritikavęs Vyriausybės iš dalies politiškai motyvuotą pensijų didinimą, kuris jo teigimu, nukrypsta nuo įstatyme įtvirtintos pensijų indeksavimo sistemos.
BNS