Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Konstitucija numato pareigą prezidentui dalyvauti įvairių pareigūnų skyrimo procese. Ši pareiga negali ir neturi tapti galios žaidimais, kurių įkaitais tampa savo sričių profesionalai, nominaciją į vienas ar kitas pareigas užsitarnavę ilgamečiu darbu valstybei“, – penktadienio vakarą Kaune vykusiame susitikime su rinkėjais sakė I. Šimonytė.
„Tai galioja ir teisėjų skyrimui, kur prezidento vaidmuo ypač svarbus. Nepateisinama, kai tam nerandama laiko“, – pabrėžė ji.
Kandidatė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje trūksta teisėjų – anot jos, vien Kauno apylinkės teisme trūksta šiuo metu yra neužimtos 13 teisėjų pozicijos.
„Lėtas teisingumas augina nepasitikėjimą. Nuo to, kas vykdys teisingumą tiesiogiai priklauso ne tik šalies gyventojų, bet ir užsienio investuotojų pasitikėjimas valstybe. Jie turi būti paskirti laiku ir ne iš sąrašo galo“, – kalbėjo I. Šimonytė, tarsi referuodama į pastaruoju metu diskusijas sukėlusias prezidento Gitano Nausėdos Teisėjų tarybai teiktas teisėjų kandidatūras.
„Negalime leisti sugrįžti kišeninių teisėjų ar prokurorų laikams ir perkamam teisingumui – tai tiesioginė prezidento atsakomybė. Teismų sistemos problemoms privalu rasti laiko“, – sakė konservatorių kandidatė.
Anot Vyriausybės vadovės, Ministrų kabinetas savo įgaliojimų ribose siekia spręsti teisingumo sistemos ir teisėjų trūkumo problemas. I. Šimonytė taip pat nurodė, jog ieškoma būdų, kaip būtų galima supaprastinti bylų nagrinėjimą, taip išvengiant pernelyg užsitęsusių teisinių procesų.
„Nepaisydami kritikos ir populizmo, pasiūlėme iš esmės spręsti teisėjų darbo apmokėjimo klausimą. Džiaugiuosi, kad pavyko ir tai leido stabilizuoti situaciją teismuose. Tačiau neužpildytos teisėjų pozicijos tiesiog kuria neproporcingus krūvius ir mažina jau priimtų sprendimų efektyvumą“, – apgailestavo ji.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos buvo įvertinti ne pačiais geriausiais balais.
Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais nebuvo pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.
Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.