Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Balsavimas. Žygimanto Gedvilos nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Manau, kad čia net ne ateities vyriausybei, gal čia ateitiems kartoms iš tikrųjų klausimas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Pagrindinis klausimas vis dėlto yra saugumo klausimas. Ir kol į tą saugumo klausimą nebus galima atsakyti šimtu procentu, kad tai yra šimtu procentų saugu – slapta, bet saugu – tol, manau, kad eksperimentai šioje srityje būtų tiesiog pavojingi demokratijai“, – akcentavo premjerė.
Pasak premjerės, kol kas nėra įmanoma užtikrinti internetinio balsavimo saugumo, išsaugant ir rinkėjų duomenų slaptumą.
„Balsavimui vis dėlto yra reikalingi du dalykai, du reikalavai turi būti atitinkami – kad tai yra saugu ir slapta. Tai labai daug tų operacijų, kurias mes atliekame: internetinės bankininkystės ar kažkokių elektroninių paslaugų, tai jos yra visiškai saugios paslaugos, bet jos nėra slaptos, nes mes esame identifikuojami savo vardu pavarde, asmens kodu ir tai yra normalu. Bet rinkimuose tai nėra normalu, nes Konstitucija reikalauja, kad rinkimai būtų slapti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
„Tai ruoštis galima ir reikia, bet vis tiek negalima žiūrėti į šį procesą su kažkokia naivybe, kad tiesiog kažkaip išspręsime tuos saugumo klausimus, svarbu pasirodyti kažkaip ir moderniems, ir pirmiems ir greitiems“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė taip pat pripažįsta abejojanti, kad sudarius internetinio balsavimo galimybę, reikšmingai padidėtų rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičius.
„Žmonės, kurie yra motyvuoti balsuoti, tai jie paprastai balsuoti vienaip ar kitaip ateina“, – varstė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pristatytose galimybių studijos išvadose rekomenduojama atidėti internetinio balsavimo Lietuvoje realizavimą. Toks pasiūlymas pateiktas įvertinus geopolitines, dezinformacijos ir duomenų apsaugos rizikas taikant šį balsavimo būdą. Visgi, pabrėžiama, kad internetinio balsavimo klausimą vertėtų apsvarstyti ateityje.
IBIS studija buvo atlikta siekiant įvertinti galimybes įdiegti internetinio balsavimo alternatyvą Lietuvos rinkimų ir referendumų procesuose pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
Internetinio balsavimo galimybių studiją atliko jungtinės veiklos pagrindu veikianti UAB „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.